Kad ir kokie suaugę būtume, nėra nieko labiau jaudinančio už pirmą kartą. Tebūnie tai pirmas vizitas pas naują dantistą, pirmas skrydis lėktuvu ar pirmas uždirbtas milijonas. Galvoje sukasi daugybė minčių, vilčių, baimių... Šįkart naujas kaimynas – mano naujas iššūkis. Puikus pirmas įspūdis, pirmas esą abejingas „Labas“, pirma palanki šypsena. Ne dienom, o valandom augantis susidomėjimas kutena žingeidų protą ne menkiau, nei jo kvepalų dvelksmas prasilenkiant ir norom nenorom bunda medžiokliški instinktai. Kantrybė – dorybė ir te atitenka dangus kenčiantiems. Ilgai laukti nereikėjo...
Rodos, eilinę, bet kažkuo pasakišką, dieną su neįtikėtinai gera nuotaika po darbų, kaip eikli stirna paršuoliavau namo vos liesdama šaligatvį aukštakulniais bateliais, atkartodama ausinėse skambantį ugningą ritmą ir jausdama vėją sijono klostėse. Su didžiule šypsena ir energijos pliūpsniu įsibroviau į beužsidarantį liftą atimdama iš naujojo kaimyno bet kokį privatumą. Žaismingai nusiteikusi pakandau lūpą ir nužvelgiau jį, kaip šokoladinį pyragaitį vitrinoje, nuo kojų link žavingai pašiauštų tamsių plaukų galiukų. Lėtai ir pasimėgaudama. Karštis tvokstelėjo į skruostus. Puoliau atsisegti lietpaltį, atsirišau lengvu mazgu sunertą šaliką, bet nepalengvėjo.
Vis gi, nesu iš tų merginų, kurios pasisotina vien paspoksojusios į gardumynus... Sutikusi jo švelniai provokuojantį, migdolinį žvilgsnį, iš už begėdiškai riestų blakstienų, tik mirktelėjau akį ir apsilaižiau lūpas. Jis negalėjo likti abejingas. Neatsilaikiau iš aš, kai jis kviečiamai kilstelėjo antakius.
Kitą akimirką jau tirpau tame nepažįstamame glėbyje įsitvėrusi jo odinės striukės, kai minkštos lūpos keliavo žemyn mano jautriu kaklu. Viena ranka apglėbęs per liemenį jis tvirtai spaudė mane prie savęs, o kita grubokai sugriebęs plaukus dar kartą žvilgsniu pareikalavo mano pritarimo. Niršiai pasimuisčiusi tik įsisiurbiau į jo pravertas lūpas, o mano rankos mikliai sukosi atsegdamos kelnių diržą. Virpuliukai perbėgo kūną, kai užtikau, kad ir jis ne prasčiau nusiteikęs, nei aš. Tyčia dar minutėlę gniaužiau jį karštutėlį rankose ir viena koja apsivijusi per liemenį leidau jam įeiti į mane.
Viskas sukosi, kaip karuselėje. Aš tik įsikniaubiau į raumeningą petį ir gaudžiau vyriškais kvepalais jaudinančiai pritvinkusį orą. Jis užsispyrusiai kovojo su mano drabužiais, kol pagaliau delne sugniaužė krūtį. Kiekvienas įsiskverbimas smelkė mane kiaurai iki pat gelmių, išjudindamas net sunkiausiai pasiekiamas kerteles. Kiekvienas ritmingas pirmyn-atgal buvo lyg gražiausia muzika šokčiojanti per nervų galūnėles. Dar po kelių mirksnių jis įrėmė mane į sieną ir baigė atlošęs galvą.
Staiga atsidarė lifto durys. O, štai ir mano aukštas! Kaip mat išdulkėjo iš galvos visos fantazijos. Ech… Vos išsispyrusi iš batelių ir nutrenkusi lietpaltį ant lovos, puoliau į vonią ieškoti savo ištikimo rožinio bičiulio...a