Gyvenimas pilnas paradoksų – malonių ir sukrečiančių. Saviugda, šiuo atveju, nėra išimtis iš taisyklės.
Skaitydami įvairią savęs ugdymo literatūrą, kuri apima platų temų spektrą, visuomet rasite instrukcijas, ką turite daryti, konkrečius patarimus, technikas.
Kartais ši informacija būna laiku ir vietoje, o kartais toji pati informacija tik išblaško mūsų dėmesį ir taip nuveda į niekur.Galimas variantas, kad jums šiuo metu būtinos ne technikos, metodikos ar praktikos.
Gali būti, kad jums šiuo metu to visiškai nereikia, ar galite tuo patikėti? Kad geriau suprastumėte, ką noriu pasakyti, į pagalbą pasitelksiu situaciją. Tarkime, perskaitėte knygą savęs ugdymo tema. Kadangi skaitote tokias knygas, labai tikėtina, jog jau dabar turite užtektinai veiklos gyvenime.
Tarkime, knygoje rašoma, kad privalote atlikti vieną ar kitą praktiką, laikytis tam tikrų instrukcijų...ir jūs sutrinkate, nes nesugalvojate, kaip savo užimtoje dienotvarkėje atrasite vietos papildomai veiklai!
Tyliai su priekaištu balse ištariate – beprotystė. Ir jūs būsite teisus. Matote, technikos yra gerai, praktikos yra gerai, metodikos yra gerai, bet tik tada, kai turite brangiausio resurso savo gyvenime...laiko!
Prašau, rimtai nusiteikite ir akylu žvilgsniu pažvelkite į savo gyvenimą...ar ten būtina dar ką nors pridėti? Kurios kaladėlės trūksta jūsų gyvenimo dėlionėje? Spėju, jokios! Saviugdos paradoksas – pirma pažiūrėkime, ko turime gyvenime atsisakyti, o ne ką pradėti daryti.
Aš ilgai ieškojau ir daug ką išbandžiau, kol supratau, kad man visų pirma būtina ne ką nors nauja išmokti, o kai ko atsisakyti, ką dabar darau. Juk praktiškai kiekvienas turime žalingų įpročių, žiovulį keliančių veiklų, pasikartojančių bjaurių išgyvenimų.
Vėlgi sugrįžkite dėmesiu į save ir rimtai peržvelkite savo gyvenimą. Pastebėkite, kodėl darote visas tas jus žalojančias veiklas. Ar dėl to, kad jums trūksta dar vienos ar dviejų metodikų? Baikite kvailinti save! Greičiausiai žalojate, nes tame matote prasmę, vertinate šią veiklą, tam tikra prasme, mylite, tik toji meilė yra gryniausias savęs kankinimas.
Supraskite tokios veiklos privalumus ir trūkumus, išrašykite juos ir palyginkite. Jums bus aišku, kad norėdami patirti savęs tobulėjimo džiaugsmą, turite paleisti, atsisakyti viso to, kas jus stabdo. Tai intuityviai jaučiama! Dabar pat priimkite ryžtingus sprendimus, paklauskite savęs – „Ko aš šiandien atsisakau savo gyvenime?“.
Atėjote į šį gyvenimą įgyti patirties. Patyrimas pastumia visas įsivaizduojamas ribas, praplečia siauriausius rėmus. Tik atsisakydami tariamai prasmingų ir vertingų užsiėmimų suvoksite ir paragausite skaniausių saviugdos vaisių.
Dėkite pastangas, suvaldykite savo išblaškytą dėmesį, o tai atliksite, kai atsisakysite to, kas jus žaloja. Tai, kas jus žeidžia, nėra jums reikalinga, o tuo pačiu, ir naudinga. Išsilaisvinkite ir lengvesni judėkite toliau!
