Sakoma, kad jei sapnuoji, jog skrendi, vadinasi, augi. O kiti laikosi nuomonės, kad skraidymas sapne reiškia evoliucinį žmogaus augimą.
Etologai (mokslininkai, kurie atlieka elgesio tyrimus) šiam reiškiniui turi atskirą pavadinimą – brahiatija (tai gyvūno sugebėjimas siūbuojant rankomis persikelti nuo vienos atbrailos iki kitos arba, pavyzdžiui, nuo vienos medžio šakos ant kitos).
Mūsų tolimi protėviai, gyvenę prieš 25 milijonus metų, puikiai mokėjo karstytis po medžius ir taip nukeliaudavo ilgiausius atstumus. Beje, ši savybė būdinga ne visoms beždžionėms, tačiau brahiatijos lyderiai gibonai įsikibdami į medžių šakas gali keliaudami aplenkti bėgantį žmogų.
Kaip teigia mokslininkai, šis rudimentinis atsiminimas aplanko ne tik sapne – kiekvienas žinome, kad vaikas nesąmoningai įsikibs į ištiestą ranką taip, kad būtų galima jį nesunkiai kilstelti nuo žemės. Kilstelti ir pernešti į kitą vietą, lygiai taip, kaip šaka perneša giboną. Galbūt todėl vaikystėje visi taip mėgsta suptis sūpynėse ir kartytis karstyklėse. O prietaras, kad jei sapne skridai, vadinasi, augi, tikriausiai yra gryniausia tiesa, nes tokie sapnai dažniausiai aplanko vaikus.
