Visais laikais žmonės ieškojo laimės ir bandė atsakyti, kas tai yra. Užeikite į knygyną – ir rasite ne vieną knygą apie tai, kaip rasti laimę.
Įvairių religijų atstovai turi savo kelių į pilnatvę ir mielai gali pasidalinti savo žiniomis apie tai. Taip pat galima rasti paskaitų ir įvairių patarėjų, kurie gali jums padėti. Ir jeigu vertintume knygų bei paskaitų apie laimę skaičių – šiuo metu žmonės turėtų būti laimingesni, nei anksčiau.
Iš kitos pusės, mokslininkai yra pastebėję, kad mūsų pernelyg didelis noras būti laimingiems mums kainuoja... liūdesį, svarbų jausmą, kurį mes iš visų jėgų stengiamės išstumti iš savo emocijų sąrašo. Tačiau liūdėti – nereiškia būti nelaimingam. Gebėjimas jausti įvairius jausmus ir paliūdėti, pavyzdžiui, po išsiskyrimų su svarbiu žmogumi, neužkerta kelio į laimę, o kaip tik praturtina gyvenimą. Būti laimingam – nereiškia visą laiką šypsotis ir išbraukti bent kiek blogesnę nuotaiką.
Kas yra laimė
Laimė – turbūt ir jūs su tuo sutiksite, kaip sutinka psichiatrai, elgesį ir nervų veiklą tiriantys specialistai, psichologai ir... vienuoliai budistai – yra daugiau, nei telpa į žodį „laimingas“. Laimė apima prasmingą gyvenimą, savo talentų ir laiko panaudojimą, gyvenimą turint tikslą.
Laimė padidėja, kai jaučiatės bendruomenės dalimi. Taip pat – kai nuolankiai pakeliate nemalonius dalykus bei krizes. Ji apima norą mokytis ir augti, nors tai kartais gali reikšti diskomfortą. Jai reikia, kad gyvenime būtumėte aktyvūs, o ne tik stebėtumėte jį iš šalies. Tai nėra džiaugsmas, linksmumas ar netgi malonumas, kurie yra daugiau jausmų pakilumo būsena, o ne laimė.
Kai kurie žmonės laimingesni už kitus
Esti žmonių, kurie laimingesni, nei kiti: jie tiesiog mato grožį ir galimybes ten, kur kiti įžvelgia ydas ir pavojus. Tai nemažai priklauso nuo ankstyvosios vaikystės ir ryšio su tėvais, ypač mama: jeigu mamos ir kūdikio ryšys buvo saugus, jis jautėsi mylimas – užaugęs jis bus labiau patenkintas savimi ir gyvenimu, gebės kurti artimus ryšius su kitais žmonėmis.
Jei ryšys dėl kokių nors priežasčių buvo sutrikdytas (mamai buvo depresija, teko anksti grįžti į darbą ar panašiai), suaugus tokiam žmogui bus sunkiau prisitaikyti gyvenime, jis jautriau reaguos į įvairias pastabas. Gali imti kamuoti tokios mintys ir neigiami įsivaizdavimai, kaip: „Ji mano, kad aš idiotas“, „Aš niekada nebūsiu gera mama“ ir panašiai.
Kadangi pakeisti giliai įsišaknijusį nerimą ir baimingą požiūrį į pasaulį nėra paprasta, šiuo atveju gali padėti psichoterapija, kurios metu iš naujo mokomasi pajusti saugumą ir suprasti, kad aplinkui yra ir draugų, ne vien priešai.
Kažko gavimas nereiškia ilgai trunkančios laimės
Kartais atrodo, kad, laimėję loterijoje, tapsite laimingi, o jei jūsų namus pasiglemš potvynis – niekada neatsigausite. Tačiau žmonės nepaprastai sugeba prisitaikyti. Po tam tikro prisitaikomojo laikotarpio mes vėl grįžtame į ankstesnį laimės lygį, nesvarbu, kas mums būtų nutikę. (Yra tik pora moksliškai įrodytų išimčių, kuomet žmonės nukrenta į žemesnį lygį: tai netikėtas darbo praradimas arba sutuoktinio netektis.)
Dėl savo gebėjimo adaptuotis mes greitai prisitaikome prie daugelio laimėjimų, kurių siekiame, pavyzdžiui, atlikę didelį darbą arba susituokę. Pasiekę kokį nors tikslą, imame jausti, kad kažko trūksta. Pradedame trokšti kito turto arba karjeros laiptelio. Tačiau su tokiu požiūriu atsiduriame lyg voverės besisukančiame ir nesustojančiame rate: laimė visada lieka nepasiekiama, iki jos lieka tik dar vienas žingsnis, vienas daiktas ar vienas etapas.
Kad nepakliūtume į tokį ratą, patariama sutelkti dėmesį į tokius užsiėmimus, kurie yra dinamiški, skatinantys aktyvumą ir nuostabą ir sugeriantys visą dėmesį, ir tokiu būdu ne tokie nusibostantys, užuot pirkus blizgius niekučius.
Skausmas yra laimės dalis
Jeigu norite, kad jūsų gyvenimas būtų turtingas ir prasmingas, pasiruoškite išgyventi visą emocijų diapazoną. Laimė neatsiranda pabėgus nuo skausmo. Jei norite būti laimingi – sutikite negatyvius jausmus pakelta galva, neleisdami jiems užvaldyti jūsų. Nekovokite su realybe ir pripažinkite, kad realiame gyvenime yra daug nusivylimų, netekčių ir nepatogumų.
Šios negatyvios būsenos leidžia mums susimąstyti apie tai, ką vertiname ir ko mums reikia, kad pasikeistume. Pavyzdžiui, gedėjimas dėl mylimo žmogaus netekties parodo, kaip branginame savo santykius su kitais žmonėmis, o nusivylimas keliomis darbo vietomis iš eilės yra požymis, kad pasirinkome ne tą specialybę. Laimė būtų bereikšmė, jei nebūtų liūdesio: be tamsos kontrasto nematytume ir šviesos.
Laimė glūdi jos siekime
Daug kas yra pastebėję, kad jaučiamės laimingi tada, kai siekiame laimės. Tačiau, nors ir nieko bloga tame, kad kartais norisi paskaityti lengvus skaitalus ar pažiūrėti kokią nors muilo operą, daug daugiau laimės suteikia naujo įgūdžio įgavimas ar kažko padarymas, pradedant nuo nulio – tai yra, didesni iššūkiai, kuriuos įveikiame.
Visada daugiausia emocijų sukelia artėjimas prie finišo – ir tada ne tik jaučiamos teigiamos emocijos, bet ir nuslopinama baimė ir prislėgta nuotaika.
Pinigai suteikia laimės... bent jau šiek tiek pinigų atneša šiek tiek laimėsPinigai suteikia laimės, bet tik tiek, kiek jos pajuntama gyvenant patogiai, nevargstant, palyginus su skurdžiais. Kai pinigų yra daugiau – jie nebeturi reikšmės žmonių gerovei, tai yra, turtingi žmonės nėra laimingesni už vidutiniokus. Tačiau džiaugsmą atneša dosnumas, taigi, jeigu esate turtingi, galite tapti laimingesni, dalydamiesi savo turtu su mažiau pasiturinčiais.
Laimė yra santykinė
Vieniems žmonėms socialinis statusas yra svarbesnis, kitiems – mažiau svarbus, tačiau mums visiems ne vis tiek, kaip tai, ką mes darome, yra susiję su kitais žmonėmis. Kad jūsų nuolat nekamuotų graužatis, atidžiai pasirinkite jus supančius žmones. Jeigu jūs, pavyzdžiui, turėsite pačius mažiausius rūmus prabangioje gyvenvietėje, jausitės blogiau, nei nusipirkę pigesnį namą, kuris bus pats didžiausias ir gražiausias kaimyniniame, ne tokių turtingų žmonių rajone.
Laimė – tai bendravimas
Geriausias patarimas, kurį būtų galima duoti ieškantiems laimės – tai siekti užmegzti ir palaikyti artimus santykius su kitais žmonėmis. Geri santykiai yra kaip buferiai, sušvelninantys visus gyvenimo pakilimus ir nuopuolius.
Dvasinis gyvenimas ir laimė
Pastebėta, kad tikintys žmonės yra laimingesni ir sveikesni, nei kiti, nors ir nėra žinoma, kodėl. Gali būti, kad svarbus prasmės ir tikslo jausmas, atsirandantis iš tikėjimo, kad yra Kažkas, didesnis už jus. Taip pat vertingas priklausymas bendruomenei. Jeigu esate tikintys – prisijunkite prie bažnyčios ar tikinčiųjų bendruomenės, dalyvaukite jų renginiuose, skaitykite dvasinio turinio knygas arba eikite savanoriauti kokioje nors veikloje.
Kaip jau supratote – vienos laimės formulės nėra, yra tik daugybė kintamųjų, kuriems galime daryti įtaką mes patys. Kiekvieno gyvenime yra dalykų, dėl kurių galima džiaugtis, taip pat yra tokių, kuriuos galima pakeisti. Taigi ir laimė nėra tokia nereali būsena, o greičiau procesas, kuriame mes visi galime dalyvauti.
Parengė gyd. psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė
