1960-aisiais žmonės pradėjo keisti savo įsitikinimus dėl seksualumo, atmesdami iš anksto susidarytas nuomones ir iš naujo apibrėždami seksualinio elgesio kodus. Seksualinio išlaisvinimo era paruošė visuomenę naujam atradimui apie moters malonumą, kuris išėjo viename leidinyje ankstyvais 1980-aisiais, pavadinimu „G taškas ir kiti pastarojo meto atradimai apie žmogaus seksualumą“.
Knygoje buvo iškeltos idėjos, kad moters sekso mygtukai ne tik ištinsta, kai yra sužadinami, tačiau taip pat gali sukelti moters sėklinio skysčio išskyrimą. Tai, ką kai kurios moterys jau atrado savo asmeninių erotinių tyrinėjimų metu, galiausiai buvo patvirtinta ir įterpta į kontekstą. Kadangi vis daugiau dėmesio buvo skiriama moters ekstazei, buvo nuspręsta, kad seksualiniai vyrų ir moterų skirtumai visai nėra tokie dideli.
Vis dėlto, net ir atsiradus daugiau pagrįstos informacijos apie moters seksualinį pasitenkinimą, G-taškas vis dar lieka nesuprastas tiek vyrų, tiek moterų. Nepaisant seksualinės vakarų kultūros liberalizacijos bei to, kad žiniasklaida kalba tik apie seksą, seksualinis badas vis dar egzistuoja miegamajame.
Paprastai tariant, jos tiesiog negali ejakuliuoti. Tai nėra dėl to, kad moteris nesistengia. Net jeigu ji labai trokšta pasiekti savo orgazmo potencialą, fortūna ne visada bus jos pusėje. Šioje dalyje bus nagrinėjamos kai kurios priežastys, kodėl moterims sudėtinga patirti G-taško orgazmą.
Kodėl TAI taip sudėtinga?
Sąrašo viršuje yra moters baimė netyčia apšlapinti savo partnerį. Tai yra suprantama, kadangi pojūtis, kai patiriamas G-taško orgazmas, yra labai panašus į šlapinimosi pojūtį. Taip pat labai dažnai bijoma, jog partneris, moters ejakuliacijos metu, pagalvos, jog tai šlapimas.Tas skystis tikrai jo šiek tiek turi, tačiau apskritai sudėtis visiškai skiriasi nuo šlapimo. Plačiau apie jį skaitykite čia.
Kai kurios moterys jaučia spaudimą ejakuliuoti, tarsi norėdamos pademonstruoti savo partneriui, kad mėgaujasi seksualiniais potyriais. Tai sukelia nusivylimą ir suvaržymą - tuos dalykus, kurie gali trukdyti ejakuliuoti. Jai gali būti taip pikta, kad ji paprasčiausiai susitaikys su mintimi, kad G-taško orgazmas niekada nebus jos seksualinės asmenybės dalis. Kitoms šis stresas gali pasireikšti kaip pačios G-taško idėjos atmetimas, kuri turi būti būtinai priimta tam, kad moteris galėtų peržengti psichologinius ir emocinius barjerus, kurie trukdo jai pasiekti šį tašką.
Dar vienas veiksnys, trukdantis moteriai pasitenkinti, yra jos įvaizdis. Gėdijimasis savo kūno, nesaugumo jausmas dėl savo erotinio potencialo yra tik keletas kliūčių. Šie žlugdantys įsitikinimai atskiria moterį, neleidžia jai atvirai pasikalbėti apie natūralias savo kūno funkcijas su savo drauge.
Pažeistas suvokimas apie save neleidžia jai laisvai tyrinėti savo seksualinių organų. Tai yra tikra kliūtis, kadangi masturbacija ir savęs tyrinėjimas yra esminiai erotinės asmenybės komponentai. Tai būdas „savarankiškam ugdymui“, kurio metu moteris gali pažinti save seksualiai, emociškai ir fiziškai. Orgazmo patyrimas neįtikėtinai pakelia nuotaiką bei sumažina stresą.
Bet kokia seksualinė trauma yra labai žalinga moters seksualinei tapatybei. Neigiama seksualinė patirtis, kurios metu ji jautė gėdą arba jautėsi nemaloniai su savo partneriu, neišvengiamai gali sukelti emocinį skausmą. Po tokios patirties gali būti labai sudėtinga atsistatyti, o jei problema užsitęs, ji gali neišvengiamai įjungti savisaugos režimą. Tai apsunkina jos galimybę intymiai pasitenkinti.
Dar vienas veiksnys gali atsirasti dėl poveikio, kurį neapdairūs ar nesubrendę mylimieji daro moteriai. Galbūt ji buvo užmezgusi seksualinius santykius su mylimuoju, kuris neturėjo pakankamai patirties ją patenkinti. Galbūt jos meilužis ne itin suprato kaip funkcionuoja moters kūnas. Nepaisant detalių, esminė problema yra tokia: paties G-taško atradimas gali būti savaiminė kliūtis, o kai moteris nepasitiki savo mylimuoju, tai gali ją „išvesti iš proto“, dėl ko jos orgazmas bus pasyvus.
Tai nereiškia, kad moteris neturi imtis atsakomybės už savo pasitenkinimą. Tiesą sakant, priešingai. Jos mylimojo patirties trūkumo atveju, jai pačiai tenka atsakomybė paaiškinti savo poreikius ir norus bei nukreipti juos tinkama linkme. Jei partneris priima patarimus, tuomet moteris gali mėgautis malonumais, kuriuos jai suteikia atviras bendravimas.
Kai mylimojo atsakas į nuorodas nėra malonus, moteris jaučiasi įskaudinta ir neišvengiamai išvysto tendenciją kontroliuoti savo seksualinį elgesį. Ji varžo savo atvirumą nenorėdama pasirodyti pažeidžiama bei kenčia nuo nesugebėjimo pilnai realizuoti savo orgazmo. Jei tokia situacija tęsiasi nesprendžiama, ji gali visiškai prarasti sekso poreikį.
Kas galėtų padėti?
Kai moteris kenčia nuo negalėjimo pasiekti fizinės, emocinės ar kitokios kulminacijos, tai gali pakenkti jos idėjai apie seksualinius santykius. Ji pradeda abejoti ir gali jaustis kaip pralaimėjusi. Tačiau, jeigu ieškosite, išeitį visada rasite!
Pirmiausia, ji turi norėti tyrinėti savo orgazmo bei ejakuliacijos potencialą, o tai tampa daug paprasčiau, kai jos seksualinis partneris priima šią galimybę su entuziazmu, o ne teisdamas. Antra, teigiamas, optimistiškas požiūris eina išvien su gebėjimu iš tiesų patirti orgazmą. Ji turi tikėti, kad tai fiziškai įmanoma ir kad ji nusipelno šios galimybės. Galiausiai ne mažiau svarbu yra sukombinuoti seksualinę veiklą su pasirinktomis sekso pozicijomis, kas padeda pagrindą maloniai pabaigai.
Pabaigai
Daug dėmesio šiame straipsnyje skyrėme orgazmo patyrimui, tačiau nenorime sudaryti nuomonės, kad tai yra svarbiausias ir vienintelis sekso aspektas. Lytinės sueities aktas yra daugiau nei tik ejakuliacija - jis sukuria intymumą tarp sekso partnerių, sumažina stresą ir pripildo kūną gerais hormonais ir endorfinais.