Pirmoje straipsnio dalyje aptarėme, jog tikroji prastų tarpusavio santykių priežastis dažnai būna ne uošvienę, kaip plačiai manoma, o anyta, t.y. vyro motina.
Šioje dalyje apžvelgsime šių konfliktų sprendimo būdus. Taip pat labai svarbu nustatyti elgesio ribas, tiek anytai, tiek antrosioms pusėms. Vėl remiamės Alano ir Barbaros Pyzų knyga „Kodėl vyrai meluoja, o moterys verkia“.
Sprendimų paieškos
Daugeliu atveju, nors trys žmonės stengiasi rasti visiems priimtiną sprendimą ir mėgina susitarti, jiems nepavyksta.
Jeigu problemų atsiranda iš pat pradžių, būtent marti turi pirmoji imtis iniciatyvos ir nutiesti tiltus. Ji turi suvokti, kad laikotarpis tarp draugystės ir vedybų neilgas, o kai visą savo dėmesį ji sutelks tik į tai, kas svarbiausia, − santykius su vyru, greičiausiai visai neskirs dėmesio būsimajai anytai, tai jai tik pakenks.
Ji turėtų pamėginti šiek tiek pabendrauti viena su anyta, kad toji geriau pažintų ją kaip žmogų, o ne tik kaip sūnaus žmoną. Vienpusiškai stiprinant tokius santykius, kyla kitų problemų, į kurias įsipainioja vis daugiau žmonių.
Bet vėliau, kai problemos įsisenės, trims žmonėms, turintiems skirtingą darbo ritmą ir prioritetus, bus iš tikrųjų labai sunku susitarti. Viena pusė retai kada nusileis kitų dviejų sąjungai. Todėl tokiu atveju problemą turi išspręsti dvi labiausiai suinteresuotos pusės − sūnus ir marti.
Pirmiausia reikia atsakyti į tokius klausimus:
− Ar abu pripažįsta, kad kilo problema?
− Ar jie nori gyventi kartu laimingai ir ilgai, mylėdami vienas kitą?
− Ar jie nori tą problemą išspręsti?
Jei bent į vieną klausimą atsakėte „Ne“, patartina kreiptis į patarėją vedybų klausimais. Jeigu atsakymai teigiami, vyras su žmona turėtų susėsti ir parašyti, kokios problemos, jų manymu, juos kamuoja.
Deja, dažnai kalta yra pati žmona. Ji yra nesąmoninga kivirčų dalyvė. Kitų padedama ji susikūrė savo pačios kančią ir bėdą. Kilus pirmai problemai ji nenubrėžė anytai ribų. Todėl šioji netramdoma ėmė siautėti, kištis į jos santuoką ir šeimą.
Kaip nustatyti ribas
Tai reiškia paskelbti taisykles ir nubrėžti ribas, kurių kitiems peržengti nevalia. Jaunavedžiams susituokus nebuvo nustatytos ribos. Jauniems žmonėms į tokius spąstus pakliūti lengva. Jie yra nepatyrę ir dažniausiai prieš vedybas jų gyvenimą, reguliavo kiti žmonės. Jie nėra pakankamai kategoriški.
Nustatyti ribas ir būti kategoriškiems bei užsispyrusiems svarbiausia, ko turi išmokti jauni vedę žmonės. Nubrėžus ribas, kiekvienas žino, kaip toli jie gali žengti. Jie supranta, kad peržengę ribą, susilauks nemalonumų.
Anytai turi būti gražiai paaiškinta, kodėl jaunavedžiai nepritaria tam tikriems jos poelgiams. Suprantama, anyta pasijaus atstumta ir įskaudinta, tačiau tai jau jos problema. Reikia parodyti, kad jie myli ją nė kiek ne mažiau, bet yra tam tikros ribos. Anyta su tuo galiausiai susitaikys ir nusiramins.
Žinoma, pradžia nebus tokia lengva. Anyta bus prislėgta ir tikriausiai pritrūks kaltinimais ir imsis emocinio šantažo, kaip antai: „Ir po viso to, ką aš jums padariau!“, „Daugiau tau neberūpiu“.
Tačiau tokia taktika pasiteisins tik tada, jeigu jūs pasiduosite. Juk žinote, kad esate teisūs darydami tai, ką darote, viską nuodugniai aptarėte, išanalizavote visas galimas reakcijas ir esate pasirengę su jomis susidoroti. Žmonės privers jus pasijusti kaltais, jei priimsite tą kaltę.
Dar svarbu yra vyrui atskleisti savo mamos pomėgius, tada ji šiek tiek atitrūktų nuo jo šeimos. Tai gali būti skaitymas, maisto gaminimas, savanoriška slauga ligoninėje, kokių nors kursų lankymas. Jaunavedžiai turėtų paskatinti ją išeiti į žmones ir emociškai palaikyti. Jie turi būti visada parodyti, kad tikrai domisi jos „nauju“ gyvenimu.
O jeigu po visų šių pastangų problemos išspręsti nepavyks, viską apsvarstę persikelkite į kitą miestą. Žiauru, bet teisinga.
Vitalija Čižauskaitė
