Esate vyras, važiuojate traukiniu su žmona, o prieš jus viršutinėje lentynoje miega graži mergina. Visą naktį jums sapnuojasi, kad su ja mylitės. Daugelis ištekėjusių moterų irgi įsivaizduoja save svetimų vyriškių glėbyje (kartais tai gali būti net vyro giminaičiai - pavyzdžiui, brolis). Ar tai normalu? Ar tai yra neištikimybė? Kodėl esame “neištikimi” savo sutuoktiniams fantazijose?
Alma M. rašo: “Rugpjūčio mėnesį su vyru atostogavome Juodkrantėje. Pirmąsias dvi savaites buvo gera. Paskui staiga ėmiau nuobodžiauti. Greta mūsų poilsio namuose gyveno jauna šeima su vaiku. Atkreipiau dėmesį, kad mergytės tėvas visą laiką tyli (mano vyras labai šnekus). Mūsų stalai valgykloje irgi buvo greta. Kartą man pasirodė, kad jis į mane žiūri. Aš pasimečiau. Buvo ir baisu, ir siaubingai malonu, kad jis į mane žiūri. O naktį man prisisapnavo, kad esu jo glėbyje”.
Alma klausia, ar tai galima laikyti neištikimybe vyrui. Ją kankina sąžinė. Ji dar niekada nėra buvusi vyrui neištikima. Erotinės fantazijos, kuriose ji mylisi su svetimais vyrais, jai labai kelia nerimą.
Gabrielę D. jaudina vyro brolis. Viskas prasidėjo nuo bendro poilsio Palangoje: jie nuomojosi vieną butą dviems šeimoms. Gabrielės vyras išėjo į parduotuvę, o jo brolio žmona - į kirpyklą. Taigi Gabrielė liko viena bute su vyro broliu. Tuo metu ji maudėsi duše. Atsidarė duris ir užėjo vyro brolis. Gabrielė ėmė šaukti, jis atsiprašė ir išėjo. Bet jis pamatė Gabrielę nuogą. Vakare Gabrielė susivokė, kad jai malonu galvoti, jog “svetimas” vyras ją išvydo niekuo neprisidengusią.
Keletą dienų Gabrielė kovojo su potraukiu vyro giminaičiui. “Jaučiau, kad einu iš proto: norėjosi apkabinti jį, prisiglausti”. Gabrielė įsivaizdavo, kaip jie mylisi kopose, tuščiame pliaže. Tuomet ji masturbuodavosi ir keletą kartų patyrė orgazmą (ko niekada nebūdavo su vyru). Galiausiai ji ėmė bijoti, kad gali nesusivaldyti, susigalvojo dingstį ir išvažiavo su vyru anksčiau laiko.
Kuo paaiškinti, kad mintyse neretai esame neištikimi savo gyvenimo draugui? Tuo, kad mūsų prigimtis neatitinka monogaminės šeimos. Esame užprogramuoti lytiniams santykiams su daugeliu. Todėl, pavyzdžiui, Alma sako: “Kartais man atrodo, kad manyje gyvena laukinis žvėris”. Dėl to Gabrielė “bijo savęs”. Tai yra ji bijo instinkto, kuris reikalauja lytinių santykių su daugeliu asmenų.
Bet mūsų visuomenė smerkia tokį gyvenimo būdą! Ką daryti instinktui, kuris neretai prabunda būtent vasarą, kada vaikščiojame apsinuoginę, kada esame artimi gamtai? Jis suranda išeitį fantazijose!
Bijotis tokių fantazijų neverta. Neištikimybė “fantazijose” - nėra neištikimybė. Paprastai jos ilgai netrunka. Dažnai net galite asmeniškai nepažinti to žmogaus, apie kurį svajojate. Atsitiktinis pakeleivis, vyriškis pliaže, moteris kavinėje. Yra studenčių, kurios svajoja apie savo griežtą dėstytoją. Bet kiek studenčių mylisi su savo dėstytojais? Yra vyrų, kurių fantazijų objektu yra medicinos seselė, stiuardesė, laiptų aikštelės kaimynė. Tam, kad nuo fantazijų būtų pereita prie veiksmo - reikia peržengti psichologinį barjerą: daugelis to nedaro!
Dėl to neverta kalbėti apie savo fantazijas sutuoktiniui. Pasakykite sau, kad jumyse kalba instinktas, kad tai praeis. Nekaltinkite savęs. Anot Freudo, fantazijose ir sapnuose mūsų psichika suranda atsipalaidavimą, tai viena iš būtinų psichinės sveikatos sąlygų! Toks atsipalaidavimas kaip tik padeda išsaugoti ištikimybę. Erotinėse fantazijose ir sapnuose išgyvename tai, ko neleidžiame pasireikšti gyvenime!
Už fantazijas ir sapnus nesame atsakingi: esame atsakingi už veiksmus!
