Kai vyras klausia, kaip jam išspręsti kokį nors sudėtingą klausimą, pavyzdžiui, mesti rūkyti, verta jo pasiteirauti: „Tau kokį būdą pasiūlyti: vyrišką ar moterišką?“. „Aišku, kad vyrišką“ – atsakys vyras. „O, tuomet tai elementaru. Kuomet tu tvirtai nusprendei tai padaryti – prieini prie artimo draugo ir sakai: „Padėk man, brolau. Nuo šios minutės aš nusprendžiau nė vienos cigaretės į dantis nesigrūsti. Jeigu tu mane bent kartą pamatysi su cigarete – atiduosiu tau savo automobilį. Pamatysi antrą kartą – pasiimk mano butą. Trečią – atiduosiu visą savo turtą ir metams išvyksiu keliauti. Jeigu aš to nepadarysiu, prašau tavęs, kaip draugo, nelaikyti manęs savo draugu, o laikyti drauge, nesikreipti į mane vyriškai, o išsirinkti kokį nors simpatišką moterišką vardą, pavyzdžiui Mantryda. Dar gali padovanoti man kokias nors gražias pėdkelnaites“.
„O moteriškas būdas“ – pasismalsaus vyras. „Ak, moteriai neįtikėtinai sudėtinga, jai teks keletą metų eiti į asmeninę terapiją, suvokti priežastis ir nuolat atitolinti sprendimo priėmimo momentą“.
Šioje istorijoje slypi vyriško tvirtumo esmė. Jeigu vyras sugeba pasielgti taip, kaip buvo minėta pavyzdyje – jis turi „smarvės“ poelgiams. Ir tuomet jis tampa įdomus tiek draugams, tiek moterims, tiek Visatai. Vyras turi žengti tvirtai. Žengti, žingsniuoti, elgtis, daryti poelgius. Jeigu vyras – tas, kas veda moterį, tam kad vestų, jis turi pirmas žengti, pirmas daryti poelgius. Priešingu atveju – bėgimas vietoje, pasipuošus butaforiniais pasiekimais. Imkime, kaip pavyzdį, Andrėjų Sacharovą: sukurti vandenilinę bombą – tai buvo ne poelgis, tik pasiekimas, o vat tapti taikdariu dėka viso savo gyvenimo pasiekimų – neabejotinas poelgis. Tai tau ne šiaip sau mesti rūkyti…
Minėtoje humoristinėje istorijoje apie rūkymą yra keletas svarbių momentų. Pirmasis momentas – kad būtum tvirtas, vien kiaušų yra maža. Net „matuodamasis“ minėtą įvykių seką, kuri buvo pateikta anksčiau, vyras būna priverstas iškeliauti kažkur į savo sąmonės gelmes. Jam reikia ieškoti tam tikro atramos šaltinio, ryšio su kosmosu, tankios, koncentruotos vyriškos energijos srauto – vadinkite, kaip norite. Vyrui reikia rasti savo vienintelį ramstį šiame permainingame pasaulyje. Jeigu vyro sąmonė susijungia su minėta koncentruota srove – jame atsiranda pagrindas/stuburas. Nesusijungia – jo sąmonė išties primena skudurą (legendinė metafora, taip dažnai figūruojanti moterų tarpe, kai jos nori įžeisti vyrus.). Skudurui visada reikia ko nors iš išorės, kad jis galėtu užsikabinti, pakaboti.
O dabar pasakysiu akivaizdų dalyką. Keista, kad praktiškai nesu jo iš nieko girdėjęs. Visas šis biurokratinis institutas, visa šita populiarioji ir visų keikiama sistema šiuolaikiniame pasaulyje atsirado dėl vienintelės priežasties. Ji pakeičia trūkstamą vyrišką tvirtumą.
„Tebūnie tavo žodis tvirtas: taip – taip; ne – ne; o visa kita – velnio išmislai“. Visi tie parašai, antspaudai, sertifikatai, tarnautojai, teisininkai reikalingi dėl vienintelės priežasties – mūsų kultūroje vyrai nesilaiko žodžio, o juk vyriškos sąmonės užduotis – laikyti struktūrą, kurti atramą. Jeigu vyrai to nedaro, kyla būtinybė kurti dirbtinius instrumentus. Ką iš jų paimsi – vaikai! Sukti vaikai.
Antras minėto pavyzdžio aspektas – kaina. Visata yra sąžininga ir negailestinga. Patinka vyrui ar ne, naudojasi jis vyriškais sąmonės aspektais ar ne, sąskaita jam bus pateikta be jokių nuolaidų, už „visą balių“. Sąskaita bus gyvenimiškų aplinkybių pavidale, aplinkybių, kurios klostysis taip, tarsi jis turėtų tą tvirtumą, gailestingumą, susitaikymą, išmintį arba kitų vyriško kelio aspektų. Kada suvoki, kad gausi pilną sąskaitą, taip pat supranti visą atsisakymo nuo vyriškumo idiotizmą. Sąskaita juk vis vien atkeliaus, kartais pačiu netinkamiausiu (tinkamiausiu) momentu.
Kai pirmą kartą gavau rimtą „sąskaitą“, staiga supratau, kad gavau visiškai pelnytus viso mano nugyvento iki to momento gyvenimo nemalonumus, kad man nėra ko niurzgėti ir nėra kaltų, kad visi mano nepasireiškusio vyriškumo momentais susikaupė ir atėjo laikas susimokėti. Iniciacija, ponai, ir nėr kur „tepti slidžių“. Ir nėra kaltų.
Moterų istorija tokia pati. Naudojasi moteris moteriškos sąmonės aspektais ar ne, anksčiau ar vėliau ji gaus „sąskaitą“, kaip visiškai 100%-tinė moteris. Žaidimas yra žaidimas.
Kuo (kokiam) būti?
Pagrindinė vyro užduotis tvirtumo aspekte – būti gyvam ir tvirtam, t.y. stangriam, lanksčiam. Tame ir slypi skirtumas – dvasios tvirtume ir charakterio tvirtume. Charakteris – tai negyvas tvirtumas, kartą ir visiems laikams priimti sprendimai. Tvirtas ir beširdis vyras – despotas. Niekam iš tokio tvirtumo nėra nei naudos, nei džiaugsmo.
Dvasios tvirtumas – tai sutarimas su savo psichologija/siela/dvasia (vadinkite, kaip norite), gebėjimas pareikšti tą tvirtumą netgi transformuojant savo charakterį. Tai vienintelis sąmoningas tvirtumas.
Pagrindinė moters užduotis – būti gyva ir švelnia, t.y. plastiška. Tai natūralus moteriškos sąmonės pasireiškimas – laisva energija, siekianti užpildyti viską aplinkui. Daugelyje miestų, skirtinguose mokymuose/seminaruose, kuomet moterų prašė nupiešti moterišką energiją, mačiau tą patį procesą: moteris imdavo spalvotą pieštuką, dažniausiai oranžinį, ir pradėdavo (neslėpdama pasitenkinimo) paišyti ant baltų popieriaus lapų, užbaigdavo vieną – imdavo kitą ir taip tęsdavo, kol pavargdavo… Ir jokių energijos varžymų.
Stangrumo ir plastiškumo sąveikoje pasireiškia visas vyro ir moters šokio grožis. Jeigu susitinka du „kietuoliai“ – jie barškinasi vienas į kitą ir išsitaško kiekvienas sau, kaip biliardo rutuliai. Jeigu abu plastiški – sulimpa į vieną modelino gabalą.
Vyrui nuo vaikystės tenka rodyti tvirtumą, ieškoti vyriškos energijos savyje, dar prieš lytinių hormonų prisijungimą į žaidimą. Tada vyras sugeba priimti savo pirmuosius vaikiškus, bet jau vyriškus sprendimus.
Meilės, seksas ir keksas po to
Pati svarbiausia vyriška ir moteriška iniciacija – pirmieji lytiniai santykiai. Gamta viską numatė. Vyriško tvirtumo ir moteriško plastiškumo pamoka. Jeigu jis nebus pakankamai tvrirtas, o ji – pakankamai plastiška – jiems išvis nieko nesigaus. Vienos bėdos. Pagrindinė moteriška pamoka – iš susitikimo su jo tvirtumu: „Jeigu aš noriu su juo prasidėti – man skaudės. Kad man neskaudėtų, man teks tapti plastiška. Ir tai malonu. Dėka jo tvirtumo aš mokausi būti moterimi. Oho! Kaip tai nuostabu!“.
Beje, tiems, kas nežino, „dūra“, verčiant iš lotynų – „kieta/tvirta“. Atsiprašau už barbarizmą…
Pagrindinė vyriška pamoka, susitikus su pradedančia moterimi, labai sudėtinga vyriška pamoka, Dieve, kokia gi sudėtinga vyro pamoka: „Nuo susitikimo su mano tvirtumu moteriai skaudės. Jeigu aš nebūsiu pakankamai tvirtas, ji nesugebės tapti moterimi. Jeigu aš be viso to nebūsiu mylintis ir užjaučiantis – ji pradės nekęsti visos vyrų giminės. Būti su ja tvirtu – iš tiesų malonu!“.
Tvirtas vyras – žeidžiantis?
Čia slypi vyriško tvirtumo pamokos sudėtingumas. Patinka mums ar ne – kai vyras parodo savo tvirtumą, kažkas šalia jo būtinai susižeidžia, susižeidžia ir pats vyras… Kol neišmoksta šiuo tvirtumu virtuoziškai naudotis.
Taip sukurtas šis pasaulis – be skausmo nėra brendimo. Menas būti vyru – rodyti tiek daug tvirtumo, kiek reikalauja jo siela/psichika, ir tiek mažai, keik įmanoma, kad aplinkiniai veltui nesižalotų.
Egzistuoja toks socialinis mitas, kad galima rasti vyrą, šalia kurio moteris nejus skausmo. Brandi, plastiška moteris – taip, bręstanti mergaitė – tik tiek, kiek pasitikės sava prigimtimi, o ne socialiniais etalonais ir normomis. Su vyru, į kurį neteks „įsipjauti“ – teks cackintis.
Susitikus su aplinkinio pasaulio skausmu, vyre atsiliepia jo asmeninis skausmas ir nėra jokios priemonės pašalinti skausmą iš pasaulio. Tame ir slypi vyriška išmintis – savo tvirtumo ir neišvengiamo skausmo priėmime, kaip mokėjime už vyriškų aspektų parodymą. Mirusiems neskauda, skauda tik gyviesiems.
Apie anesteziją, minkštiklius ir t.t.
Bet kuri anestezija viską tik gadina (aš dabar ne apie operacijas, jeigu ką). Pirmieji lytiniais santykiai apsvaigus nuo alkoholio gali visam gyvenimui pripratinti moterį griebtis alkoholio, kaip „minkštiklio“ – savo plastiškumo pakaitalo. Tas pats ir su vyru bei alkoholiu „ant drąsos“.
Jeigu vyriška iniciacija įvyko su brandžia moterimi, neskausmingai, jis gali niekad nesuvokti, kokią kainą moteris moka už tai, kad būtų šalia vyro. Jis gali negerbti nebradnžių moterų plastiškumo trūkumą. Žeisti ne už ką. Būti negailestingas.
Dar kartą pasikartosiu – supantys vyrą žmonės: vaikai, moterys, kiti vyrai kenčia ne nuo vyriško tvirtumo, o kaip tik nuo jo nebuvimo. Su tvirtu vyru skauda, tačiau būtent tai ir saldu. Per tvirta moteris nuo jo atšoks kaip biliardo rutulys. Visoms likusioms jo tvirtumas kaip tik patrauklus. Patrauklus vaikams, moterims, kitiems vyrams. Su minkštu niekaip – vien petingas ir jokio sparingo.
Sveika psichika – sveikas kūnas (ir atvirkščiai)
Na, ir pabaigai – psichosomatika. Tvirtumo trūkumas sąmonėje neabejotinai pasireikš ir kūne. Nenoriu per daug gilintis į psichosomatiką. Pabandysiu pateikti pavyzdį: du vyrai susitrenkia, na, tarkime, koją (o gal susilaužo). Vienas pradeda ryti nuskausminamuosius, kitas tiesiog priima skausmą…. Na, gerai… Gal šitas pavyzdys nelabai tinka, kadangi nevartojant nuskausminamųjų galima „pasodinti“ širdį (labai kenkia nervų sistemai), tačiau idėją turėtumėte suprasti. Kitas pavyzdys: vieni prisigeria, kai jiems liūdna, o kiti keliauja ir bendrauja. Vieni sugeba tarti: „Atleisk, brangioji, tačiau aš nematau prasmės toliau bendrauti“, o kiti vis „pasirašo draugiškam bendravimui“ (apie tai kada nors parašysiu plačiau, nes vienam tekstui bus jau daugoka)… Dar tiek daug norisi pasakyti, tačiau tekstas jau ilgokas… Kitą kartą ;)
Esmė tokia… Jeigu vyras pats išsigydo ligą (simptomus) – jis tampa vyriškesnis, jeigu moteris – ji tampa moteriškesnė… Taip ir turėtų būti!
