šiaip jau "moralj v toi basne takova"-neva blogai Smetona darė kad nelindo hitleriui į sub...,tuom supykdydamas vokiečius ir sukliudydamas žasų etc eksportui,tad ir dabar blogai Adamkus daro kad nelenda putkinui ten kur nesueina.Bjauri paksistinė propogandiena (autorius-žinomai paksistas) ir tiek.Smetonos režimas turėjo daug blogybių,pati didžiausia blogybė buvo šio režimo minkštumas (nesugebėjo komunistų sniečkaus ir co sunaikint) bei diktatūros nebuvimas (1940 metais išpendėję ministeriai visiškai neklausė "diktatoriaus" Smetonos ir atmetė pasipriešinimo cccp galimybę), tačiau ekonomiškai Lietuva ėjo į priekį.1928-1938 metais Lietuvoje buvo pastebimas labai greitas ir stiprus ūkio bei pragyvenimo lygio kilimas,ir 1938 lietuviai gyveno nepalyginamai geriau nei kokiais 1928 m.Labai abejotinos ir čia pateikiamos supirkimo kainos,bent jau mano a.a. prosenelio ūkininko teigimu kaip tik apie 1940 metus pavyko puikiai prasigyvent, tik va rusai užėjo ir nieko nebeliko.

Nors moralas keistokas...

O kaip reikia "teisingai" suprasti"?
Straipsnis geras dėl to, kad atgraso nuo vienpusiškų, supaprastintų vertinimų.

Kritika dabartinei valdžiai (per analogijas) teisinga, bet ar nesupras dažnas skaitytojas, kad tokiu būdu autorius skatina nuolaidžiavimą Rusijos spaudimui?
Beje, priimant 1938 metų Lenkijos ultimatumą, Vilniaus išsižadėta nebuvo (šis klausimas buvo apeitas), buvo tik atkurti diplomatiniai santykiai. Tai buvo daugiau pliusas, o ne minusas Lietuvos užsienio politikai, nes per antilenkišką "užsiciklinimą" Lietuva negalėjo mobilizuoti savo potencialo tikrų priešų - nacistinės Vokietijos ir ypač komunistinės Rusijos - keliamos grėsmės akivaizdoje.
Bet šiaip straipsnis tikrai įdomus. Ačiū autoriui.

Dėkoju už gerą žodį. Čia yra publicistinis tekstas, ne istorinis. Tokiose straipsniuose, paprastai, naudojamos tikslios citatos, bet nurodomi tik cituojamų žodžių autoriai, bet ne išsami šaltinio bibliografija. Reikalas paprastas: smulkus šaltinių nurodinėjimas populiariuose leidiniuose be reikalo apsunkina skaitymą šalutiniais dalykais. Tokiems tekstams įprasta, kad apseinama be smulkių nuorodų į šaltinius, pasitikint autoriaus korektiškumu šaltinių atžvilgiu. Mano šiam straipsniui naudoti pagrindiniai šaltiniai yra trys: Augustinas Voldemaras, Pastabos saulėlydžio valandą. - Vilnius, 1992; Aleksandras Merkelis, Antanas Smetona. - Chicago, 1965 (?); Petronėlė Žostautaitė, Klaipėdos kraštas 1923 – 1939, Vilnius, 1992.

Tikrai įdomus straipsnis, tiek savo faktų naujumu man, tiek sulyginimu su dabartine Lietuvos valdžia. Tačiau pritariu vienam pasisakiusiam, pasivadinusiam "žinom", jog čia nenurodyti šaltiniai. Todėl pateikti faktai ir jų interpretacijos nėra patvirtinti ir kelia norą abejoti. Kitąkart norėčiau ir primygtinai siūlau, kad būtų nurodyti šaltiniai. Visgi nei portalas nei autoriai nenori, kad straipsnis būtų vertinamas kaip paskalos?

Brazauskas taip pat rašo apie tai kaip dirbo Lietuvai. taigi pone kas rašo ir kaip rašo ir ką cituoji.

Geras priminimas. Autoriaus negali suprasti tie, kurie sugebėjo pasidalinti Lietuvos turtą. per pinigų blizgesį jie jau nebagali suprasti, kad Lietuvoje negali visi būti "verslininkai" - kažkas turi ir dirbti.

Perskaičiau šį ir senokai nupirktą, bet vis neperskaitytą straipsnį "Augustinas Vodemaras" Verslo žiniose (2008 08 22).
Įdomūs ir skaudūs, bet pamokantys faktai iš artimos nepriklausomos Lietuvos istorijos po 1918. Su intelektualų tremtimis į Platelius ir Zarasus.
Jų aš nežinojau. ačiū Autoriui.
-------------------
Kartu pritariu čia p. "p" ir prieštarauju p.Sauliaus bei Smetoninio kvapo geidžiančio "Nelabai"komentarams.

Vis dėlto savo ruožtu perfrazuoju įžvalgaus A.Voldemaro mintį šiandienai:
G.Kirkilo biurokratinio-oligarchinio režimo „griuvimas bus juo skaudesnis ir smarkesnis jam pačiam ir Lietuvai, juo vėliau jis ateis. Įvykiai turi savo vidujinę logiką, ir ši logika veda tuo keliu.“ "

"Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto..."

Man dvokia šios paralelės. Gal ir nelabai yra kuo didžiuotis praeitimi, bet ta proga dergt šiandieną - nyku.