Man idomu kas laukia vaiku namuose augancio jaunimo??? Jie bus visai visai pamirsti, nes jau dabar jais niekas nesirupina, o apie auktaji moksla jiems reikes pamirsti - ar tai yra socialiai teisinga???

Straipsnio mintis paprasta: mokesti ivesti reikia, bet as tikiu, kad bus sukurta puiki paskolu ir t.t. sistema, kurios pagalba mokescio uz moksla nasta beveik prilygs niekui.
Na, savaime suprantama, as netikiu, kad bus tokia puiki sistema. Man ja net sunku isivaizduoti, turint omeny, kas is tiesu iseina is visu 'geru sumanymu' siandieninej Lietuvoj.
Aisku, kad reikia sitai idejai - moketi uz moksla - pasakyti griezta ir besalygiska NE, kad tie visi zmogeliai, kuriems pasaulis ir Lietuva yra vienas didelis verslo interesas (ar dar bala zino, kokie vejai ju galvose), netemptu Lietuvos zemyn prie kaimu anarchijos, oligarchijos ir visu kitu slyksciu dalyku. Bergzdzias dalykas su jais deretis, bandyti juos itikinti, perkalbeti. Reikia, kad atsirastu kuo daugiau suinteresuotu sluoksniu, kurie (straipsniais, protesto akcijom ir viskuo, kuo galima), kartotu griezta NE tokiems planams, nes kitaip traukinys vaziuos ir pervaziuos.

Si reforma neturejo konceptualinio pagrindo, ji nebuvo pagrista aiskia ir pazangia ideja, tai buvo tik politinis judesys, todel viskas susivede tik i finansus.
Ir finansus gal but buvo galima tvarkyti kiek paprasciau, isplaukiant is esamos situacijos.
Juk buvo galima stabilizuoti valstybes mokamu studentu skaiciu, neleisti jam augti. Gal net kiek pamazinti. Galejo augti - tik mokamu studentu skaicius. Destytoju atlyginimus buvo galima kelti ne urmu, o progresyviai - pagal ju mokslini idirbi ar studentu vertinimus. Svarbu buvo islaikyti tai, kas per penkiolika metu buvo sukurta. Si reforma nusluos daug idirbio ir nauju iniciatyvu. Ji naikins humanistiką, nes ji nerentabili.
Paradoksas tas, kad zmones, kurie siandien irodineja, kad socialiai neteisinga, kad i aukstaji moksla neinvestuoja tie, kurie veliau gaus didesnes pajamas, nes taip skriaudziami tie, kurie nesiekia aukstojo mokslo, patys savo issilavinima gavo butent siuo "neteisinguoju" budu. Islyginti sia socialine neteisybe jie ruosiasi isprausdami mazesnes pajamas gaunanciu zmoniu palikuonis, kurie vis delto nores siekti aukstojo mokslo, i dar didesnius finansinius sunkumus.
Svarbiausia, kad pazeista tam tikra saugumo ir solidarumo erdve, pasiduota rinkos mito ideologijai.
Didinamas individualizmas ir susvetimejimas. Juk sveikas ir vaiku apskritai neturintis zmogus gali imti samprotauti, kodel jis apkritai turi moketi mokescius gydytojams, mokytojams ir darzeliu aukletojoms islaikyti. Taip prieisime iki absurdo ar iki ploksciu nepriklausomybes pradzioje propaguoto ploksciu egoizmu pagristos libertarizmo ideologijos.

Jeigu sakome, kad socialiai nera teisinga, kad

Tarp išsilavinimo ir pajamų nėra tokio tiesioginio ryšio, apie kurį rašo G. Purvaneckienė. Jo ir negali būti. Matyt, autorės žinios ekonomikos srityje labai jau seklios. Be to, siekiant „socialinio teisingumo“ paminamas tikrasis teisingumas. Tai irgi reikėtų žinoti. Bet socialdemokratams tokie „niekai“ nerūpi.

Prisiminiau dar viena priezasti, kodel nenorima tinkamai reformuoti aukstojo mokslo - tai rektoriu konferencija. Jau ne pirmus metus girdziu studentu savivaldos atstovus dejuojant, kad rektoriu konferencija yra ta lobistine organizacija, kuri, turedama priejima prie socdemu, stabdo bet kokius pokycius....
Dar viena interesu grupe nenorinti pazangios aukstojo mokslo sistemos - tai musu pramoninkai ir stambusis verslas. Na, tai jau zinome daugelis.
Kita priezastis kodel mokslas turi buti mokamas - tai noras islaikyti biurokratini aparata visa apimtimi, o gal net ir padidinti. Taip pat pasirupinti savo partijos biciuliais... Atkreipkite demesi, valstybes administravimo islaidos beveik kiekvienais metais vis auga auga ir auga...

Reziumuodamas noriu atkreipti demesi i tokia parodoksalia situacija: sovietiniais laikais mokslas studentui buvo "nemokamas" ir ganetinai liberalus, taciau ir specialistu buvo zymiai daugiau, mokslininku taip pat... Juk siandien tie, kuriems teikiamos ivairios "pazangos premijos", savo ziniu bagaza ar bent jau jo pagrindus susikrove butent sovietiniais laikais... Kodel taip buvo?? Zinoma, del vyravusios geopolitines konkurencijos, o tuo paciu, del aiskaus isigilinimo i L. Pastero zodzius (skelbiamus per LNK) ir del ju suvokimo.

Tai, kad keliems svietimo reformos strategams patinka, kaip jie pripazista, asmeniskai Britu aukstojo mokslo modelis, dar nereiskia, kad jis yra tinkamiausias Lietuvos aukstajam mokslui ir esamomis salygomis socialiai teisingas. Kodel nekuriam savo modelio, o aklai kopijuojam?

Lietuva - ne Britanija, kaip ir , zinoma, ne Skandinavija. Britai nevaziuoja i Lietuva plauti viesbuciu, o lietuviai - i Britanija vaziuoja. Ar tai nezeidzia musu orumo? Dalis studentu ir siuo metu tam, kad galetu isgyventi mieste, yra priversti vasara vykti uzdarbiauti i uzsieni. Siame sprendime buvo prarastas vertybinis aspektas. Jeigu svietimo strategai jo nejaucia - labai sunku tai isaiskinti Autorė beatodairiskai isitikinusi priimto sprendimo teisumu. Kai sprendimas jau priimtas, suprantama, abejones trukdytu. Būtų gerai, kad toks tikejimas issipildytu, ir Lietuvoje nesumazetu nei studentu skaicius, nei ji taptu dar didesniu tiesiog paprastos darbo jegos rezervuaru. Mums gi noretusi kad mus pakeistu kuo labiau islavinto mastymo, edukuota ir pilietiskai aktyvi karta.

rašyti to ko nežinai.

pilti nesąmones,kai visas nacionalinis turtas užgrobtas ir užvaldytas komunistų-socialdemokratų.Jie savo vaikus ir anūkus išmokslins.Išmokslins ne tik Lietuvoje.Dabar jiems reikia ubagų-jų ir jų vaikų užpakaliams valyti.Šitiems mokslo nereikia.Čia ir visa esmė.Šitai rašančiai nesąmones poniutei apie Angliją geriau iš viso nebezdėti- meluoti nereikia.

Ner nuorodu,kiek valstybes finansuoja aukstaji moksla,ta pati Anglija,Vokietija,Prancuzija,Svedija,Norvegija,Izraelis,Kanada ar ten kitos,nes kitaip kalbos lieka niekuo neparemtos,3000 svaru ner uzrektina suma paruost architekta,verteja,lakuna,med.seseri.gydytoja ar veterinoriu.Duomenu nepateikima galima suprast,kaip nora nuimt nasta nuo vyriausybes.Ne visai garbinga.

Aišku, kad nesąmones. Tada tegul paima vidutinį dėstytojo atlyginimą. Tai kas daugiau uždirba, ar valytoja, ar dėstytojas? Tiek pat arba valytoja su pradiniu net daugiau. Žmona sako: "Kažkada didžiavausi, kad tu universiteto dėstytojas, bet kai man pradėjo pastoviai reikšti dėl to užuojautą, dabar apie tai nutyliu". Vyresnis sūnus: "Tėti, mano klasiokų tėvai jokių aukštųjų nebaigę, o kaip gyvena. Žinau, kad mums dėl pajamų didžio priklauso nemokamas maitinimas mokykloje, bet aš nevalgysiu -- man gėda". O man prieš juos gėda, nes negaliu įrodyti, kad gerai mokytis yra gerai, nes turi prieš akis atvirkštinį pavyzdį.