Techninėje apžiūroje aptiktų defektų skirtumai pastarųjų dviejų mėnesių statistikoje byloja, kad nuo kovo pradžios, kai naujais reikalavimais pradėtas matuoti dyzelinių variklių dūmingumas, pastebimai pasikeitė nustatomų trūkumų pobūdis.
Palyginti su kovu, balandį sumažėjo atvejų, kai techninės apžiūros (TA) metu dėl taip vadinamojo 704 kodo neatitikimo nutraukiama patikra ir neatliekami dūmingumo matavimai. Tuo pačiu patikros byloje užfiksuojami trūkumai, kurių nepašalinus pažyma apie techninės apžiūros galiojimą neišduodama.
704 kodas ‒ tai TA reglamento punktas, bylojantis apie dūmingumo matavimą. Jame apibūdinta pasirengimo matavimui dalis ir pats dūmingumo matavimo procesas.
Jis įpareigoja nepradėti dūmingumo matavimų, jeigu variklis neįšyla iki reikiamos temperatūros, neveikia sūkių ribotuvas, pastebimi besiskverbiantys skysčiai ar jų trūkumas, konstrukciniai pakeitimai, pašaliniai garsai ar kiti variklio mechaninės būklės ir techninių reikalavimų neatitikimai. Priešpatikrinamoji dalis kartu leidžia santykinai apsaugoti variklį nuo sugadinimų matuojant dūmingumą.
„Vykdami į TA automobilininkai bent jau pasitikrina ar netrūksta skysčių, nėra papildomų garsų ir išoriškai dirsteli į variklio skyrių. Dėl to nustatomi trūkumai kovo mėn. nuo 4,5 proc. sumažėjo iki balandžio 4,2 proc.„, ‒ teigia techninę apžiūrą vykdančių įmonių asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus.
Tuo tarpu per kovą ‒ pirmąjį naujų reikalavimų dyzelinių variklių dūmingumo matavimų laikotarpį ‒ iš 34032 patikrintų automobilių techninės apžiūros reikalavimų neatitiko 8,7 proc. automobilių.
Tarp jų pasitaikė daugiau atvejų, kai patikra buvo nutraukta dėl 704 kodo neatitikimo, t.y. atlikus patikrinimą prieš ir dūmingumo matavimo metu. Didžiausią kiekį ‒ 3,7 proc. trūkumų sudarė reikalavimų neatitinkanti bendra variklio mechaninė būklė, pastebėti besiskverbiantys techniniai skysčiai, jų trūkumas, garsai ar kiti defektai, kaip antai, neveikiantis variklio sūkių ribotuvas ir neįšilantis variklis.
Pasak A. Glėbaus, skirtumus dviejų mėnesių statistikoje nulėmė kelios priežastys. Dūmingumo reikalavimų netenkinančios ribinės reikšmės balandį sudarė 5,5 proc. tikrintų automobilių. Tuo tarpu kovą siekė 4,8 proc. Šie skirtumai galėjo atsirasti ir dėl to, kad vairuotojai, išgirdę apie laukiančius reikalavimų pokyčius, mėnesiu anksčiau suskubo į techninę apžiūrą.
„Todėl kovą atvyko mažiau „netvarkingų„ automobilių. Antra priežastis ‒ pereinamuoju laikotarpiu buvo kažkiek liberalesni ir TA kontrolieriai“, ‒ sako A. Glėbus.
Anot jo, Latvijoje dyzelinių variklio dūmingumo matavimas ‒ jau seniai praktikuojama procedūra. Pagal kaimynų patirtį arba važiuodami antrą kartą vairuotojai pradėjo atsakingiau žiūrėti į dyzelinių variklių būklę, dažniau keisti oro filtrus, tikrinti variklio būklę servise, stebėti tepalų bei skysčių kiekį ir pan. Ne išimtis, kad netrukus taip bus ir pas mus.
„Pastaraisiais metais Lietuva nėra priskiriama prie labiausiai grėsmę aplinkai keliančių valstybių ‒ tiek pagal taršos leidimų išdavimą, tiek vykdant JT sutartis. Iš dalies todėl, kad šalyje jau nebėra nuo sovietinių laikų veikusios sunkiosios pramonės", ‒ sako Žaliosios politikos instituto direktorius Linas Balsys.
Bet Lietuvoje nerimą kelia kita problema, būdinga daugeliui skurdesnių postsovietinių ‒ tarp jų ir ES šalių ‒ tai automobilių tarša. Ją didina egzistuojantis ypatingai senas automobilių parkas. „Būtent šioje srityje pasigendu valdžios ir vyriausybės aiškesnių programų, kaip būtų galima padėti žmonėms laipsniškai atnaujinti automobilius, kurie mažiau terštų aplinką", ‒ teigia L. Balsys.
Anot jo, naujų automobilių įsigijimą palengvintų kompensacijos, išmokamos nuo konkrečios sumos. Juolab, kad išmokoms reikalingos lėšos galėtų būti skirtos ne iš biudžeto, o PVM dalies. „Kaip „žaliasis„ pritariu, kad teršiantys turi mokėti už savo veiklos pasekmes. Tai kertinė nuostata. Bet būtina sudaryti sąlygas, kad žmonės palankesnėmis sąlygomis galėtų įsigyti naujesnius, modernesnius ir kartu ekologiškesnius automobilius“, ‒ teigia L. Balsys.
Septynerius metus gyvendamas Belgijoje naudojausi ne pirmos jaunystės dyzeliniu automobiliu. Belgijoje tiesiog nenaudinga turėti seną automobilį. Tokioms transporto priemonėms galioja reikalavimas dažniau atlikti technines apžiūras. Be to, jų savininkai apkrauti dar kitais papildomais mokesčiais".
Belgijos įstatymai ne tik skatina atsisakyti seno automobilio, bet ir įvairiomis formomis padeda gyventojams įsigyti naują transporto priemonę. Tai pasiekiama kompleksiniais sprendimais, pagrįstais tolerancija ir platesniu požiūriu.
„Netvarkingi ir neprižiūrėti automobiliai neturėtų praeiti techninės apžiūros. Jie ne tik teršia aplinką, bet ir kelia pavojų aplinkiniams. Būtina rasti sprendimus, kad žmonės laisva valia galėtų tobulėti ir keistis", ‒ teigia L. Balsys.
