Vairuotojas pėsčiąjį pastebėjo tik automobiliui priartėjus visai prie pat jo, nespėjo sulėtinti greičio ir žmogelis gavo nemokamą bilietą į dausas. Istorija galėjo turėti kitokį siužetą, jei pėsčiasis turėtų atšvaitą – vairuotojas jį būtų pastebėjęs iš penkis kartus didesnio atstumo. Artimosios automobilio žinbintų šviesos pėsčiąjį su atšvaitu apšviestų iš 150 metrų atstumo, o tolimosios – iš 300.
Šiemet Lietuvoje užvažiuota ant pėsčiųjų 433 kartus, iš jų 122 tamsiu paros metu, – žuvo 45 pėsčiųjų, daugiau nei pusė tamsiu paros metu, 473 sužeisti. Dažiausiai pėstieji nebuvo prisisegę atšvaito, nesinešė žibintuvėlio ir kitos šviesą atspindinčios priemonės.
Gelbsti inžinerinės eismo saugumo priemonės
Lietuvos kelių direkcija pateikia eismo įvykių duomenis nuo 2000 metų apie užvažiavimus ant pėsčiųjų. Matyti, kad 2000 metais tokių įvykių buvo fiksuota 2217, nuo 2005 metų ėmė mažėti ir 2011 metų užvažiavimo ant pėsčiųjų skaičius siekė 1132. Vėliau vėl nežymiai augo.
„Per pastarąjį dešimtmetį atšvaitų naudojimas išaugo kartais. Prieš dešimt metų visuomenė apskritai buvo mažai girdėjusi apie atšvaitus pėstiesiems, jų naudojimą bei teikiamą naudą. Ilgainiui Lietuvos policijos, LR susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos bei kitų institucijų bei specialistų dėka atšvaitų teikiamą naudą suvokė daugelis. Tačiau juos naudoti kaip privalomą kasdienį atributą ne visuomet ryždavosi ar tiesiog nepagalvodavo, kad kiekvienas esame pažeidžiamas eismo dalyvis.
Be to, per tuos dešimt metų buvo įdiegta daug inžinerinių eismo saugumo priemonių, pavyzdžiui, eismo saugumo salelės, iškiliosios pėsčiųjų perėjos, greičio matuokliai, pėsčiųjų perėjų apšvietimas, – ir tai iš tiesų padarė didelį efektą eismo saugumui. Žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo bemaž tris kartus. Tačiau dabar dalinai pasiektas toks taškas, kai vien inžinerinės eismo saugumo priemonės nebegali ženkliai padidinti saugumo, arba tai kainuos ypač daug. Todėl būtina intensyviai šviesti visuomenę apie alkoholio, techniškai netvarkingos transporto priemonės ir greičio viršijimo poveikį eismo saugumui bei skatinti kiekvieno piliečio atsakingumą ir sąmoningumą kelyje. Ir tai būtina pradėti kuo ankstesniame amžiuje – darželiuose, mokyklose, visuomenės informavimo priemonėse.
Taip pat labai svarbu paminėti, kad švietėjiška veikla bei inžinerinių eismo saugumo priemonių taikymas turi būti subalansuotas ir priderintas esamai situacijai. Pavyzdžiui, žuvusiųjų pėsčiųjų eismo įvykiuose ženkliai padaugėja lapkričio mėnesį, tai reiškia, kad rugsėjo-spalio mėnesiais turi vykti intensyvesnė švietėjiška veikla nei kitais mėnesiais. Taip pat šio periodo eismo įvykiai turi būti detaliai analizuojami, siekiant nustatyti priežastis ir pateikti racionaliausius būdus siekiant išvengti tokių įvykių ateityje. Lietuvoje mokslo ir tyrimų institucijos nuolatos analizuoja eismo įvykių situaciją, pasaulines naujienas ir tendencijas bei teikia pasiūlymus atsakingoms institucijoms gerinimui", – pasakojo VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius Audrius Vaitkus.
Taisyklingas atšvaitų naudojimas
Policija ir taisyklingo atšvaitų naudojimo kultūrą skatinantis projektas „Nebūk briedis“ primena kaip taisyklingai prisisegti atšvaitus:
• Atšvaitą prie drabužių pritvirtinkite taip, kad būtų matomas iš visų pusių.
• Pakabinamą atšvaitą, pervertą virvele, segtuku prisegama prie drabužių (pvz., kišenės), dešinėje pusėje, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje.
• Atšvaitą-juostelę lengvai uždedame ant drabužių rankovės (truputį aukščiau rankos riešo) ar kojos blauzdos srityje.
• Atšvaito paviršiaus plotas turi būti pakankamai didelis, kad transporto priemonės žibintų šviesos galėtų jį apšviesti.
