atšvaitas

 Net 4 iš 10 lietuvių nedėvi atšvaito tamsiu paros metu, trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose iki nedaro apie gyventojų pusę, rodo „KOG instituto“ reprezentatyvus visuomenės tyrimas. Juos pirmadienį socialinėje akcijoje „Nematomų žmonių autobusas“ minint Europos judumo kiekvieną savaitę Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).  „Rudens ir žiemos tampa išbandymu eismo dalyviams.

Lietuvos automobilių kelių direkcija, siekdama priminti apie atšvaitų ir kitų saugaus eismo priemonių naudojimą, trečią spalio ketvirtadienį organizuoja Atšvaitų dieną.  Šios dienos tikslas – priminti pėstiesiems, kad einant tamsoje ar esant blogam matomumui būtina su savimi turėti taisyklingai pritvirtintus atšvaitus, neštis šviečiantį žibintą ar vilkėti liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis, paraginti naudoti atšvaitus.

var _theframe = document.getElementById("theframe"); _theframe.contentWindow.location.href = _theframe.src;...

 Nė vienas iš pėsčiųjų, žuvusių pastarąją savaitę, nesegėjo atšvaitų, skelbia policija. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, spalio 30–lapkričio 5 dienomis, šalyje, pirminiais duomenimis, įvyko 69 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo septyni eismo dalyviai: keturi pėstieji, du vairuotojai ir vienas keleivis. Policija atkreipia dėmesį, kad visi keturi pėstieji, kurie žuvo, į eismo įvykius pateko tamsiuoju paros metu – po šeštos vakaro.

Remiantis policijos duomenimis, eismo įvykiuose Lietuvoje dažniausiai nukenčia pėstieji. Daugiausia tragiškų įvykių įvyksta tamsiu paros metu ir, anot statistikos, neapšviestu keliu be atšvaito einantis pėsčiasis rizikuoja gyvybe 8 kartus labiau, nei pėsčiasis su atšvaitais. Atšvaitų aktualumas ypač padidėja pradedant trumpėti dienoms, tuomet pėstiesiems ir dviratininkams, siekiant apsisaugoti, privalu imtis papildomų saugumo priemonių.

 Ruduo, žiema, kaip ir ankstyvas pavasaris, tai laikotarpis, kai į eismo įvykius tamsiuoju paros metu daugiausiai patenka ir juose nukenčia pėstieji, dviračių vairuotojai, vadeliotojai, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė Marija Kazanovič.   „Šiemet eismo įvykiuose žuvo 150 žmonių, tai 20 proc. mažiau nei per tokį patį (9 mėn.) laikotarpį praėjusiais metais. Dar džiaugtis anksti. <...> Ketvirtadalį visų žuvusiųjų sudarė pėstieji.

Sulaukus žiemos, visiems eismo dalyviams verta atkreipti dėmesį į savisaugos svarbą kelyje. Šiuo pavojingu laikotarpiu, kai didžiąją paros dalį būna tamsu, smarkiai padaugėja eismo įvykių. Būtent dėl to itin svarbu patiems pasirūpinti prevencinėmis šviesą atspindinčiomis priemonėmis. Tačiau gatvėje ir kelyje pavojai tyko ne tik pėsčiųjų, bet ir jų augintinių, tad jų saugumo taip pat negalima pamiršti.

 Remiantis policijos duomenimis, eismo įvykiuose Lietuvoje dažniausiai nukenčia pėstieji. Daugiausia tragiškų įvykių įvyksta tamsiu paros metu ir, anot statistikos, neapšviestu keliu be atšvaito einantis pėstysis rizikuoja gyvybe 8 kartus labiau, nei pėstysis su atšvaitais. Atšvaitų aktualumas ypač padidėja pradedant trumpėti dienoms, tuomet pėstiesiems ir dviratininkams, siekiant apsisaugoti, būtina imtis papildomų saugumo priemonių.

Nors kalendorinis pavasaris jau atėjo, tenka pripažinti, jog šiltų orų dar trūksta. Vis dėlto daugelis eismo dalyvių laikosi nuomonės, kad gatvėje ir kelyje tvyrantys pavojai baigėsi kartu su šaltuoju sezonu. Taip manyti vis tik yra klaidinga, mat imtis prevencinių priemonių patiems pėstiesiems būtina visais metų laikais. Saugaus eismo kultūrą Lietuvoje propaguojantis projektas „Nebūk briedis“ skuba priminti, kad šviesą atspindinčias priemones pėstieji turi dėvėti visuomet.