Kova už laisvę - kiekvieno žmogaus garbės reikalas, tačiau kovoti ar ne, kiekvienas sprendžia pats. Žaidime “Red Faction 2” stosite išdrįsusiųjų pasipriešinti žiauriam diktatoriui pusėn. Jo rankose - superginklai ir slaptos nanotechnologijos, kurių reikia žmonėms-robotams gaminti. Vienas iš jų esate ir jūs.
Diktatorius Sopotas ėmė medžioti likusius kiborgus, kad šie nekeltų grėsmės jo piktiems planams. Likote šešiese vienoje bendrijoje, pavadintoje Raudonąja frakcija. Jūsų užmojai dideli - nuversti diktatorių ir sugrąžinti ramybę. Tačiau, atsižvelgus į kovinius jūsų įgūdžius, suplazda vilties ugnelė, kad galbūt dar ne viskas prarasta…
Raudona spalva šįkart nebegretinama su Marsu - ji dabar labiausiai asocijuojasi su krauju, keršto troškimu. Iš dalies gaila, nes Marso tema pirmojoje “Red Faction” dalyje buvo labai originali. Kita vertus, malonu, kad kūrėjų išmonė neišsisėmė ir jie sukūrė naują istoriją. Ji vis dar nėra silpnoji žaidimo vieta, nes kūrinyje pateikiamas ne viena staigmena ir netikėtas siužeto posūkis.
Vis dėlto žaidėją labiausiai stengiamasi sudominti nesibaigiančiu, nemonotonišku veiksmu. Jau nuo pat pirmųjų minučių esate įsukami į veiksmo sūkurį ir, kaip ir pageidavo kūrėjai, iš ten nebepaleidžiami. Nuo pat pradžių iššokę iš erdvėlaivių puolate priešų bazę, griaunate sienas, sprogdinate gynybos bokštus, veržiatės į vidų, šluojate visus, kas tik pasipainioja kelyje. Iškart įteikiami galingi kelių modifikacijų ginklai. Antroji modifikacija dažniausiai būna galinga, bet mažo nuotolio ir negreit užtaisoma. Ji skirta mėgautis tik šiam žaidimui būdinga galimybe - griauti sienas, norint pasidaryti įėjimą. Taip, taip. Garsusis “Geo-Mod”… Tikriausiai girdėjote apie šį technikos stebuklą. Nuo šiol sienos mums - nebe kliūtis! Šia galimybe jau gėrėjomės pirmojoje žaidimo dalyje, sulaukusioje didelio pripažinimo. Visiškas lygių niokojimas kažkada buvo tik mūsų fantazijose. Tiesa, svajonės iki galo dar neišsipildė - leidžiama griauti tik dalį sienų. Kitaip tariant, leidžiama griauti ten, kur reikia. Tai žingsnis į priekį nuo pirmosios dalies - žaidimas sukurtas taip, kad dažnai tektų naudotis “Geo-Mod” teikiamais malonumais. Blogoji pusė - kartais tiesiog neaišku, kur toliau turėtume eiti, kurią sieną nugriauti, kad atsirastų įėjimas. O koks apmaudas apima, kai gerai nusitaikome, šauname, o siena tik apdega! Taigi kūrėjai dar paliko nemažai “kabliukų”, kuriuos bus galima tobulinti kitose “Red Faction” dalyse.
Galima pagirti ir dirbtinį priešų intelektą. Jau pirmuosiuose lygiuose galite pamatyti ne tik tai, kaip gudriai jie slapstosi, bet ir įvertinti jų komandinį darbą, apsiaustis ir pan. Tai sudaro malonų įspūdį, kad kompiuteris jūsų nenuvertina ir kaunatės su savęs vertais varžovais. O kai tokių nugalite visą būrį, nejučiom pajuntate saldų pergalės skonį…
Visa, kas gera, anksčiau ar vėliau baigiasi. Šią taisyklę patvirtina žaidime gyvus kareivius pakeitę zombiai-kiborgai. Jie labai ištvermingi, tačiau nemąsto, juda labai nerangiai ir skleidžia zombiams būdingas dejones. Tad tai tėra gyvi taikiniai ant padėkliuko. Gal ir malonu nukauti aimanuojantį padarą su į jus atstatytu vamzdžiu, tačiau kur kas mieliau stebėti protingas kareivėlių taktikas ir, jas perpratus, apgauti pačius organizatorius užklumpant juos netikėtai, kiekvieną pavaišinant apkaba švino.
O vaišių pasirinkimas bus gana platus ir intriguojantis. Be tradicinių automatų, granatsvaidžių ir snaiperių ginklų, vienu metu abiejose rankose galėsite laikyti po “Uzi”, šaudyti kiaurai sienas spinduliniu pabūklu ar mažomis limpančiomis bombomis. Vienai tokiai pataikius į priešo kareivį turėsite galimybę stebėti širdžiai mielą sceną, kaip jis bėga prie savo draugų prašydamas detonuoti sprogmenį, o šie deda į kojas, bijodami patys susižeisti. Verta dar kartą pabrėžti, jog kol nėra zombių, dirbtinis priešų intelektas - išties nuostabus, nes jie aktyviai reaguoja į aplinką ir bendrauja vieni su kitais.
Kadangi žaidimas iš pradžių buvo sukurtas “PlayStation 2” konsolei ir tik po maždaug pusės metų perkeltas į asmeninius kompiuterius, jo grafika prastesnė nei dabartinių AK pirmojo asmens šaudyklių. Ir nors žaidimo išvaizda lenkia originalą, su naujomis pirmojo asmens šaudyklėmis jis tiesiog negali lygiavertiškai konkuruoti. Ypač turint galvoje, kad tai bene populiariausias ir dinamiškiausias AK žanras. Vis dėlto žaidimo procesas suderintas taip, kad, nors ir neaikčiodami iš nuostabos dėl tobulos grafikos, būsite įtraukti į veiksmą ir visiškai patenkinti viskuo, kas vyksta aplink. Kadangi valdymas perkeltas iš konsolės, kurioje nėra ypač daug mygtukų, jis toks paprastas, kad žaisdami apie tai net negalvosite.
“Red Faction 2” iš kitų išsiskiria dviem dalykais: jau minėtu “Geo-Mod” ir galimybe pasinaudoti karine technika. Šįkart ji nebus paprasta ar neišradinga. Galėsite naudotis net keturiais skirtingais įrenginiais: erdvėlaiviu, tanku, povandeniniu laivu ir milžinišku mechaniniu robotu. Kūrėjai užtikrino visiškai skirtingą patirtį valdant kiekvieną iš jų: prie vienų vairo neprisėsite, o tik vairuojant komandos draugui pleškinsite į visus aplinkui negailėdami kulkų, kitus valdysite patys.
Deja, “deathmatch” režimas, kuriame galite paleisti savo sukurtus “botus”, visai nevykęs. Nevykęs todėl, kad nėra žaidimo per tinklą galimybės - tai šiais laikais neatleistina, juolab kad ji buvo pirmojoje žaidimo dalyje. Ką padarysi, šįkart visas žaidimo veiksmas sukoncentruotas į vieną žaidėją - ne be reikalo žaidimo šaknys yra konsolėse.
Kaip galima numanyti, kūrinys nėra labai ilgas. Su tiek daug veiksmo ir įvairovės didelė trukmė praranda prasmę. Vis dėlto turėsite galimybę pademonstruoti savo sugebėjimus daugiau nei 30 lygių. Aktyvūs susišaudymai, gausūs sprogimai, įspūdingi ginklai, galingos karo mašinos... Tikrai nebus maža.
Kūrėjas: “Volition Inc”. (www.volition-inc.com)Leidėjas: THQ (www.thq.com)Žaidimo svetainė: www.redfaction2.com
Minimalūs reikalavimai kompiuteriui: 500 MHz procesorius, 128 MB RAM, 16 MB vaizdo plokštė.
“Naujoji komunikacija”, Nr. 14
