Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kai Vilniaus miesto trečiosios apylinkės teismo pirmininkas P. Barkovskis jau buvo sankcionavęs Vilniuje dirbusios ir studijavusios panevėžietės Rūtos Zalagaitės (25 m.) nužudymu įtariamo asmens suėmimą, šalies žiniasklaidoje dar buvo spausdinami platūs straipsniai apie tai, kad Rūta, ekstrasensais save įvardijančių šarlatanų tvirtinimu, yra gyva ir sveika, tačiau praradusi laisvę (laiką leidžianti labai jau nekokioje draugijoje), o šios merginos artimieji dieną naktį gyveno viltimi, kad taip ir yra, kad Rūtelė tuoj tuoj išsilaisvins ir pravers namų duris... Dieve, ji jau kone mėnesį negyva gulėjo miške netoli Riešės, apmesta sniegu ir šakomis, nuo stipraus šalčio sustingusi į ledą... Kai praėjusį antradienį žudikas galų gale parodė, kur paslėpė aukos kūną, sostinės VPK ir apygardos prokuratūros atstovai žiniasklaidai išplatino lakonišką informaciją, kad mįslingas nusikaltimas jau išaiškintas, o įtarimai dėl studentės nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis pateikti dvidešimtmečiam vilniečiui Ruslanui Gumenui, vienos statybinės firmos darbininkui... Beje, iki tol neteistam, neturėjusiam reikalų su policija.
Rūta - atsitiktinė auka
Dabar jau galima drąsiai sakyti - Rūtos vietoje galėjo atsidurti bet kuri kita tądien "tranzuoti" į Ukmergės plentą išsiruošusi mergina.
Vasario 28-ąją sostinės Verslo ir teisės kolegijos antrojo kurso studentė Rūta Zalagaitė paskambino Panevėžyje gyvenantiems tėvams - pranešė tuoj parsirasianti į namus. Fabijoniškėse butą turėjusi mergina, kaip įprastai, patraukė Vilniaus - Panevėžio greitkelio link, mat jau seniai į Vilnių ir atgal važinėdavo pakeleivingais automobiliais. Kita vertus, tai jai, gyvenančiai prie pat minėto greitkelio, buvo žymiai patogiau, nei per visą miestą trenktis į stotį...
Deja, Rūta dingo kaip į vandenį. Tėvai veltui skambino į jos mobilųjį telefoną - niekas neatsiliepė; tuščiai skambino visiems iš eilės jos draugams, pažįstamiems, bendradarbiams ir bendramoksliams - niekas nieko nežinojo. Dukters bute irgi nepavyko aptikti nieko įtartina. Kambaryje gulėjo dukters pasas, vadinasi, ji negalėjo būti pagrobta ir išvežta į užsienį... Sunerimę tėvai nedelsdami kreipėsi į policiją.
Iš pradžių buvo iškelta versija, neva Rūta kur nors linksmai leidžianti laiką ir netrukus turėtų atsiliepti. Tai buvo mažai tikėtina, mat dukra, tėvų teigimu, niekada iki tol nebuvo taip paslaptingai pradingusi, jei kur išvykdavo, artimuosius visada informuodavo. Tiesa, prieš porą dienų Rūta buvo apsilankiusi Panevėžyje, pas savo gerą draugę, tačiau tėvų namuose kažkodėl nepasirodė. Būtent tai pareigūnams ir sukėlė įtarimų, kad ieškomoji tiesiog kažkur užsibuvo ir netrukus atsiras. Tačiau Rūta vis neatsiliepė...
Nors sostinės VPK Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vadovas Vladislavas Abarovičius kol kas neprakalbinamas, "Akistata", remdamasi kitais šaltiniais, jau išsiaiškino apytiksles Rūtos Zalagaitės nužudymo aplinkybes.
Taigi tą pavakarę Rūta mindžikavo greitkelyje ir dairėsi automobilių. Sustojo nenaujas golfukas. Prie automobilio vairo sėdėjo malonios išvaizdos, vidutinio kūno sudėjimo aukštaūgis jaunuolis. Jis pasiteiravo, kuria kryptimi mergina pageidaujanti keliauti, ir mielai pakvietė sėstis - neva ir pats išsiruošęs Panevėžio kryptimi. Tačiau šio jaunuolio vairuojamas golfukas staiga nukrypo nuo maršruto ir atsidūrė Vilniaus - Utenos betonkelyje. Kodėl Rūta, pamačiusi, jog važiuojama visai kitur, nepareikalavo sustoti ar nepabandė iššokti iš automobilio, belieka tik spėlioti. Gali būti, kad netikėtai pasipylė smūgiai, kad mergina buvo apsvaiginta, todėl prarado sąmonę taip ir nespėjusi pasipriešinti...
Golfukas sustojo tik Riešės seniūnijoje, atokiame miško keliuke, keli kilometrai nuo pagrindinio Vilniaus - Utenos kelio. Įtariama, kad bandito tikslas buvo merginą išžaginti, apiplėšti, o po to, siekiant paslėpti šiuos nusikaltimus, ir nužudyti... Ar taip padaryti buvo suplanuota iš anksto (tai yra į "trasą" išsiruošta jau gerai apgalvojus visus savo veiksmus), ar tokios mintys chuliganui atėjo spontaniškai, kol kas neišsiaiškinta.
Jau žinoma, kad Ruslanas pasisavino kai kuriuos savo aukos asmeninius daiktus, taip pat mobilųjį telefoną bei nedidelį kiekį pinigų. Ir, jau nebegyvą merginą apkapstęs sniegu bei apmetęs šakomis, ramiai sugrįžo į namus Vilniaus priemiestyje, į netoli Pilaitės mikrorajono esančią kolektyvinių sodų bendriją.
Kaltės ilgai nepripažino
"Akistatos" turima informacija, aiškindamiesi, kas galėjo atsitikti jaunai panevėžietei, ir apsistoję ties pagrindine versija, kad mergina vis dėlto tapo nusikaltimo auka, sostinės VPK kriminalistai dirbo dieną naktį, ne vienas iš jų - net negrįždami nakvoti į namus. Jų triūsas nenuėjo veltui.
Ruslaną Gumeną pareigūnai sulaikė tiesiog gatvėje (nors tuo laiku jis turėjo dirbti statybos objekte). Sulaikomas vaikinas nė kiek nesipriešino, dėjosi nustebęs, kuo gali būti prasikaltęs - niekam nieko bloga, girdi, nepadaręs... Jis buvo informuotas, kuo įtariamas, ir palydėtas į areštinę. Ruslanas kategoriškai pareiškė, kad jo sąžinė rami.
Niekas ir nesiruošė jo, kaip sakoma, skubiai remti prie sienos, versti parašyti atvirą prisipažinimą ar panašiai - kai jau būsiąs pasiruošęs atviram pokalbiui, pasiūlyta pranešti atitinkamiems asmenims. Tuo tarpu kiti pareigūnai nuskubėjo į Ruslano motinos namus ir atliko kratą. Nors kol kas viešai neskelbiama, ar tai davė kokios nors naudos, "Akistata" sužinojo, jog sodo namelyje pareigūnai aptiko ypač svarbių įkalčių - Rūtos Zalagaitės mobilųjį telefoną bei kai kuriuos kitus šiai merginai priklausiusius daiktus. Buvo kruopščiai apžiūrėtas ir kieme stovėjęs kito asmens vardu registruotas "VW Golf". Šiame automobilyje, mūsų turima informacija, taip pat rasta šiurpaus nusikaltimo įkalčių. Kriminalistams abejonių neliko - einama teisingu keliu.
O sulaikytasis vis tylėjo... Net ir apylinkės teismo posėdyje, svarstant Ruslano suėmimo klausimą, vaikinas atkakliai neigė esąs susijęs su panevėžietės dingimu. Sūnų stojo aklai ginti ir motina Rima. Ji tučtuojau surado privatų advokatą, pareigūnus puolė įtikinėti, kad "geras ir ramus" sūnelis tikrai esąs nekaltas...
Kaip minėta, remdamasis kriminalistų jau surinkta medžiaga, teisėjas, nors panevėžietės kūnas (tai yra svarbiausias nusikaltimo įkaltis) dar nebuvo surastas, sankcionavo Ruslano suėmimą dviem mėnesiams.
Beje, įtariamasis sunkaus nusikaltimo padarymu teisėjui padarė slogų įspūdį: apatiškas, viskam abejingas, nekalbus, nenusiteikęs bendrauti. Na, toks "visai be emocijų", be gynybinės reakcijos. Nors, regis, suvokė, kad atimama laisvė...
Teisėjo P. Barkovskio nuomone, didelį vaidmenį, sutinkant šiam asmeniui sankcionuoti suėmimą, suvaidino ilgametė teisėjavimo patirtis, intuicija, vidinis įsitikinimas, kad tai tikrai šio asmens darbas (kaip minėta, merginos kūnas buvo rastas tik po kelių dienų).
Nors, be jokios abejonės, Ruslanui artimiausiu metu bus paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, teisėjas sakė manąs, kad šis asmuo greičiausiai bus pripažintas esąs pakaltinamas, tačiau "ne be patologijos". Pareigūno žodžiais, baisaus nusikaltimo priežasčių galbūt reikėtų ieškoti Ruslano vaikystėje (ar šiuo gyvenimo laikotarpiu vaikas nebuvo kaip nors išnaudojamas, skriaudžiamas), o gal ir dar ankstesniuose laikuose, pavyzdžiui, išsiaiškinti, ar jis nėra patyręs gimdymo traumos.
Ilgai ir atkakliai gynęsis, praėjusio antradienio popietę Ruslanas, matyt, suprato, kad ilgiau išsisukinėti nėra tikslo, kad kriminalistams ir taip jau viskas aišku, ir sutiko parodyti atokų kampelį Riešės miške - aukos buvimo vietą... Tiesa, jis neigė žudęs, sako, kad tai padarė kažkoks pažįstamas vyriškis, o jis buvęs tik nusikaltimo liudininkas.
Žudikas angelo veidu
- Oi, ką jūs sakot? - iš "Akistatos" žurnalistės išgirdę, kuo įtariamas kaimynystėje su motina iki suėmimo gyvenęs Ruslanas, už širdies ėmė stvarstytis ne vienas sodų bendrijos gyventojas. - Neįtikėtina! Ruslanas buvo nepaprastai švelnaus, nuoširdaus, tiesiog angeliško veido! Va jo draugai, kurių sode netrūkdavo dieną naktį, teisybė, visai kitokie, tikri chuliganai... Bet jau jis...
Dar kiek pasvarstę, sodų bendrijos senbuviai vis dėlto priėjo prie išvados, kad Ruslanas "geriečio" įvaizdį sudarydavo tik iš pirmo žvilgsnio. Atsirado girdėjusiųjų, kaip jis nemandagiai elgdavęsis su motina, jos visiškai neklausydavęs, kokių eibių prikrėsdavęs su neaiškiais draugužiais... Kitus esą piktindavo nuolatiniai Ruslano ir jo kompanionų "zyliojimai" automobiliais siaurais kolektyvinių sodų keliukais, kai, stengiantis išvengti nelaimės, reikėdavo skubiai trauktis tokiems vairuotojams iš kelio... Dar kitus esą erzino nesibaigiančios Ruslano "naktinės orgijos", kai aplinkinių ramybę iki paryčių drumsdavo iš jo motinos namelio sklisdavusi tranki muzika, girtų svečių klyksmai... Aplinkiniai sakė jau seniai atkreipę dėmesį į tai, jog Ruslano motinos kolektyviniame sode nuolat būdavo pilna automobilių, kurie esą galėjo būti vogti... Iš kur neturtingai gyvenanti, vos galą su galu sudurianti nepilna šeima (Rimos vyras prieš keletą metų išsibastė kažkur į Ukrainą) esą gali turėti pinigų ne vienam automobiliui, jei tiek daug kainuoja ir maistas, ir drabužiai, ir avalynė. Kokia ten, girdi, Ruslano motinos, Vilniaus rajone veikiančios vaikų sanatorijos valgyklos virėjos, algelė, juolab kad ne per seniausiai moteris gulėjo ligoninėje, buvo operuojama ir iki šiol turi nedarbingumo lapelį... Ne kažin kuo šeimai esą galėjo padėti ir Ruslanas - statybos firmose tepadirbdavęs vos po kelis mėnesius, tegaudavęs minimalų atlyginimą. Tiesa, šią šeimą šiek tiek rėmė netoliese gyvenanti močiutė, Rimos motina, tačiau ir ji - ne milijonierė...
Vis dėlto aplinkiniai buvo linkę manyti, kad Ruslano nusikaltimo priežasčių reikėtų ieškoti ne kur kitur, o jo paties šeimoje. Kaip esą motina augino, kaip prižiūrėjo ir auklėjo - tą ir turi... Rimai vaikai, aplinkinių nuomone, niekada nebuvo "pirmoje eilėje" - šią poziciją esą užimdavo cigaretės, alus, nuotykiai, draugai... Kur ir ką, nesvarbu, dieną ar naktį, veikdavo augantis Ruslanas, motinai esą mažai terūpėdavo.
Motina netiki
"Akistatos" žurnalistė pasikalbėjo su Ruslano Gumeno motina. Pusamžė moteris iš pradžių neigė ką nors girdėjusi apie sūnaus įvykdytą nusikaltimą, piktinosi, kodėl jai nieko apie tai nepraneša policijos pareigūnai. Galiausiai Rima patvirtino sūnų ginti pasamdžiusi privatų advokatą ir kelissyk pakartojo netikinti, kad tai josios Ruslanėlio darbas, pareiškė net neabejojanti, jog tyrimo metu paaiškės, kad tai padarė visai kitas asmuo.
- Ten visai ne mano sūnų parodė, - puolė įtikinėti Rima, žurnalistei priminus, jog vos prieš porą dienų televizijos informacinės laidos parodė reportažus, kaip įtariamasis atvedamas į teismo salę dėl suėmimo sankcijos paskyrimo. - Mano Ruslano ir eisena visai kitokia, ir viskas kitaip...
O jei vis dėlto minėti įtarimai pasitvirtintų? Rima - prisipažino - tai galutinai išmuštų iš vėžių... Ir taip esą nerandanti sau vietos...
Moteris "Akistatai" patvirtino niekada sūnaus elgesyje neįžvelgusi nė kruopelytės agresijos, priešiškumo, nepaklusnumo, niekada per visus dvidešimt metų Ruslanas jos adresu nepasakęs blogo žodžio, neįskaudinęs.
- Aš žinojau kiekvieną jo žingsnį, galiu garantuoti, kad jis visada nakvodavo namuose, laiku sugrįždavo iš darbo, o ir paskutiniąją vasario dieną nesijautė kaip nors keistai, nebuvo sutrikęs, - tvirtino Rima. - Nei jis gerdavo, nei narkotikus vartojo - tik rūkė... Buvo sveikas, normalus. Niekada nesirgęs jokiomis psichikos ligomis, neturėjęs jokių traumų...
Ruslanas, motinos teigimu, seniai turi merginą, su ja pastaruoju metu jau kartu gyveno. Šiai mergaitei Ruslano suėmimas esą irgi buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Nors pastaruoju metu Rima turi materialinių problemų, sakė nieko nepagailėsianti, kad tik būtų teisingai atliekamas tyrimas, kad būtų tiksliai nustatyta, kas iš tikrųjų nužudė panevėžietę merginą. Girdi, dar nieko nereiškia, kad Ruslanas - suimtas, kad pas jį rasta merginos mobilusis telefonas ar kiti daiktai. Visų pirma esą reikia įrodyti, kad tai Ruslano darbas... O "Akistata" jau gavo informacijos, jog tyčiniu nužudymu sunkinančiomis aplinkybėmis įtariamas Ruslanas gali būti susijęs dar ne su vienu sunkiu nusikaltimu! Taigi labai tikėtina, jog motina sūnaus nematys labai ilgai, o gal ir niekados (už tyčinę žmogžudystę sunkinančiomis aplinkybėmis Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki 20 metų arba iki gyvos galvos).
