Kai pavasaris atšils tik,
Knibždėlyną pasitiksim.
Jau dabar čia juda, kirba -
"Dzikai" savo darbą dirba.
O kvapelio "malonumas" -
Tarsi tualeto bume.
Ant upelio stataus kranto
Valkatos "gėrybių" randa,
Mat kažkas, čion šiukšlių maišą
Nešęs, adresą sumaišė
Ir paliko jį tysoti...
Kiek laiškelių adresuotų
Ponui S. iš Atgimimo!
Mane net pavydas ima,
Juk miestelis mūs tas pats,
Tiktai gatvė va, kita.
Kaip man gaila tų siuntėjų,
Kurių laiškus taršo vėjas!
Iš to pačio šiukšlių maišo
Rausvos glaudės špygas kaišo.
Nunešiotų kelnių klynai...
Pelės rausias sąšlavyne.
Koks spalvingas tas vaizdelis,
Kiek praeiviams džiaugsmo kelia!..
O vaikučiai sako: "Gėda
Didelėms tetoms ir dėdėms!"
Gaila - neužaugs žolytė...
Kur reikės bėgiot, vartytis?
O kiek "grankulkių" žolytei
Po lietučio teks praryti?
Šunys, katės pribjaurojo.
Nežinai, kaip dėstyt kojas,
Kad po padais nesusprogtų
Ir gamtos nesužalotum.
Skelbkime šiukšlynams karą,
Kaip tikriems lietuviams dera!
Kad žemelė prisikeltų,
Reikia mūsų rankų - vaistų!
Irena Vaičiulytė-Bradaitienė
