Irena ZUBRICKIENĖ
Praeityje tris kartus už vagystę, chuliganizmą ir apysunkį kūno sužalojimą teistas Santakos kaimo (Kalvarijos sav.) gyventojas Jonas Čepulionis (39 m.) daugiau nei po septynerių laisvėje praleistų metų priverstas vėl prisiminti "zonos" gyvenimo kasdienybę. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu jis pripažintas nepilnametės merginos išniekintoju ir nuteistas kalėti pusšeštų metų. Griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje nuteistojo laukia nelengva dalia, nes pagal nerašytus kalinių įstatymus nepilnamečių žagintojai ir čia dažniausiai niekinami.
Savo kampo neturinčio ir pas ūkininką "už burną" (atidirbdavo už duonos kąsnį ir pastogę) gyvenusio Jono bei šešiolikmetės Mildos V. keliai vieną praėjusio birželio vakarą susikirto kaimo laukuose. Visą dieną su kaimo vyrais alkoholiu svaiginęsis Jonas tuo momentu taip pat gėrė. Kompanijoje buvo ir Mildos vyresnysis brolis, kuriam mergina dviračiu atvežė vakarienę. Kai šioji tuoj pat pasuko namų link, ant savo dviračio netrukus sėdo ir Jonas. Prisivijęs Mildą neblaivus vyras ištuštėjusiuose kaimo laukuose užkirto merginai kelią ir liepė nulipti nuo dviračio. Tylaus būdo, itin drovi panelė gąstelėjo iki tol iš matymo pažįstamo girto Jono ir per daug nesipriešino. Juk jeigu ir būtų rėkusi, jos balso niekas nebūtų išgirdęs. Smulkaus sudėjimo šešiolikmetę Jonas užgulė pievoje. Teisme jis neslėpė meilikavęs, domėjęsis, ar Milda anksčiau turėjusi vaikinų, glostęs panelės krūtinę. Esą šitaip jis tenorėjęs "pasikalbėti su mergina". Kai iš baimės ir iš drovumo tylinčiai merginai Jonas pratarė pats galįs patikrinti, ar ji patyrusi vyro meilę, Milda susigūžė, maldavo paleisti ir bandė nustumti jos kūną grabaliojusias stiprias vyro rankas.
Tuo momentu pro šalį dviračiu pravažiavo ir Jonui, ir Mildai pažįstamas vyras. Jonas nurodė merginai tylėti ir šiek tiek nuo jos atsitraukė. Išsigandusi nepilnametė, pirmą kartą savo gyvenime atsidūrusi tokioje keblioje situacijoje, nesiryžo išsiduoti esanti pavojuje - nerėkė ir nebėgo. Vėliau ji aiškins, kad ją buvo tarsi sukaustęs gėdos jausmas. Užtat Jonas pasinaudojo tokiu mergaitės būdu ir, vos nutolus juos mačiusiam dviratininkui, suskubo baigti pradėtą darbą.
Išniekinta mergina namus tą vakarą pasiekė kiek vėliau nei įprastai. Pargrįžusi ji pasuko ne kambario, o sandėliuko link. Čia ją užsirakinusią ir verkiančią aptiko sunerimusi motina. Duktė iš karto jai pasipasakojo apie pažįstamo ūkininko berno prievartą. Tuomet Mildos tėvai, gerai pažindami savo dukterį ir patikėję, kad įvykdytas nusikaltimas, nedelsdami kreipėsi į policiją.
Jonas Čepulionis, nors neigė turėjęs lytinius santykius su Milda, buvo tuoj pat sulaikytas. Kai teismo medicinos ekspertai pateikė atsakymą, jog šešiolikmetė tikrai tapusi žagintojo auka (beje, jai tai buvo pirmieji lytiniai santykiai), Jonas buvo suimtas. Iki pat teismo jis atkakliai laikėsi savo - Mildos nežaginęs, tik pasiguldęs ant pievos pasikalbėti. O jau teisme vyriškis, ketindamas išgelbėti savo kailį, prakalbo apie neva jo ir Mildos artimą draugystę "dar iki tų pievos reikalų". Nuoskaudas savyje linkusiai išgyventi merginai tai buvo naujas akibrokštas. Laimei, teismas "perkando" bausmės už nusikaltimą pabūgusio teisiamojo samprotavimus. Beje, paniekintai šešiolikmetei po įvykio prireikė psichologo pagalbos. Specialistai pripažino, kad mergina yra jautri, uždaro būdo, santūri, sunkiai priima sprendimus. Tikėtina, kad per septynerius metus Jonas Čepulionis, gyvendamas netoli šios merginos, buvo susidaręs apie ją nuomonę ir pasinaudojo tylene, turbūt netikėdamas, kad ji dar gali ir pasiskųsti.
Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas Raimundas Krušinys teisiamajam už nepilnametės išžaginimą paskyrė vos didesnę negu minimali bausmę, galimą skirti už šį nusikaltimą (Baudžiamasis kodeksas numato nuo penkerių iki penkiolikos metų; valstybinis kaltintojas prokuroras Gediminas Bukauskas siūlė nuteisti J. Čepulionį aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.). Teisėjas pripažino, kad įvykį pradėję tirti pareigūnai padarė keletą klaidų, vėliau trukdžiusių teismo darbą. Visų pirma, paviršutiniškai apžiūrėjo išgulėtą įvykio vietą, operatyviai nenustatė sulaikytojo girtumo (gerai, kad jis pats to neneigė), taip pat neskubėjo apžiūrėti ir ištirti įtariamojo drabužių, ant kurių vėliau ir buvo aptikta nusikaltimo pėdsakų. Dėl šių pareigūnų darbo trūkumų teisėjas priėmė atskirąją nutartį ir tuo atkreipė Marijampolės prokuratūros vadovo dėmesį.
