Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Ruslanai, kai sėdėsi kalėjime ir turėsi daug laisvo laiko, pagalvok, už ką ten atsidūrei, - atsisukusi į aptvare sėdintį susigūžusį, galvą nuleidusį jaunuolį, vos laikydamasi, kad nepravirktų, ištarė Vilniaus rajono gyventoja Valerija (vardas pakeistas). - Įsivaizduok mano vietoje savo motiną - jeigu jai kas taip būtų padaręs, kaip tu man padarei... Žiauriai kalbu, bet kitaip negaliu. Negaliu už tokią niekšybę atleisti - tegu teismas skiria griežtą bausmę, kokios tu, beširdi, nusipelnei...
Kita nukentėjusioji, Natalija (vardas pakeistas), ne mažiau jaudindamasi už Valeriją, paprašė, kad teismas žagintojui ir plėšikui skirtų bausmę savo nuožiūra. Ir taip pat pridūrė negalinti tokiam dovanoti.
Trečios nukentėjėlės baigiamajame teismo posėdyje nebuvo - moteris prastai jautėsi. Tačiau ji jau anksčiau buvo apklausta, ir nedalyvavimas nesutrukdė teisėjui Mamertui Misiūnui baigti baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir paskelbti nuosprendį.
"Davai, paigraimsia"
Iš kalėjimo neseniai išleistam (buvo teistas du kartus - už vagystę bei plėšimą) Vilniaus rajono Nemėžio miestelio gyventojui Ruslanui Januškevičiui (24 m.) pašte dirbanti Valerija (57 m.) niekada neatsakė, kai nedirbantis vaikinas paprašydavo už dyką pasinaudoti telefoniniu ryšiu. Valerija gerai pažinojo ir Ruslano motiną. Tad kai vieną praėjusių metų vasaros pavakarę Ruslanas žingsniavo pro Valerijos namus ir, neva norėdamas pasislėpti nuo lietaus, įlindo į šiltnamį (tuo metu Valerija šiltnamyje darbavosi), moteris nė kiek nenustebo ir neišsigando. Taigi savas! Tačiau kai girtas jaunuolis ėmė kabinėtis, Valerija, kol laikas, nusprendė grįžti į trobą. Nesuspėjo - smulkaus sudėjimo, nedidelio ūgio, tačiau gan agresyviai nusiteikęs vaikinas ją grubiai nubloškė ant žemės. "Davai, paigraimsia," - išgirdusi tokius žodžius, Valerija iškart suprato, ko nenaudėlis siekiąs.
Širdies liga serganti moteris priešinosi iš paskutiniųjų, nors ir jautė baisų skausmą kojoje (vėliau paaiškėjo, kad nuo užpuoliko smūgio griūdama ją išsisuko). Kad kas nors neišgirstų, pagalbos besišaukiančiai moteriai chuliganas ranka uždengė burną, užspaudė nosį. Valerija pradėjo dusti ir toliau besigrumdama niekšui įkando į ranką. Stipriai įkando - tas bemat atšoko. Tuo pasinaudojusi Valerija pabėgo.
Nedelsė ir užpuolikas - nepavykus į motinas tinkančią moterį išprievartauti, pagrobė šiltnamyje buvusį radijo imtuvą bei raktų ryšulį ir laukais nuskuodė Nemėžio pusėn. Apie įžūlų smurtautoją buvo iškart pranešta policijai.
Apiplėšė, bet išžaginti nesuspėjo
Prievartautojas ir plėšikas savo bjaurių kėslų neatsisakė - po keliolikos minučių pasiekęs Vilniaus priemiestyje esančią Rudaminos Kelio gatvę, prisiartino prie šalikele ėjusios Nadeždos (vardas pakeistas). Moteriai iškart kilo įtarimas, kad neblaivus, paklaikusio žvilgsnio vaikinas gali ją užpulti, tad Nadia pasisakė jį pažįstanti, ne kartą, girdi, mačiusi Nemėžyje. Nadežda tikėjosi, kad tai išgirdęs jaunuolis prie jos nekibs. Tačiau chuliganas į šiuos žodžius net nesureagavo - keli stiprūs smūgiai, ir užpuolikas su savo auka atsidūrė griovyje. Užsilipęs ant moteriškės, R. Januškevičius viena ranka ėmė smaugti Nadeždai kaklą, o kita - plėšti nuo kūno drabužius. Smurtautojas net neslėpė ketinąs gerokai už save vyresnę moterį išprievartauti! Nadežda ilgai priešinosi, o kai suprato, kad jėgos silpsta, pasiūlė žagintojui pinigų - kad tik paleistų. Piniginėje radęs tik 17 litų, niekšas dar labiau įtūžo... Tačiau netrukus persigalvojo - griebė maišelį su pinigais bei cigaretėmis ir pabėgo. Kaip vėliau paaiškėjo, nedorėlį išgąsdino artėjančio automobilio variklio ūžesys ir apylygės jėgos.
Beje, ten važiavo policija! Pareigūnai skubėjo pas... nukentėjusiąją Valeriją!
Plėšikui pavyko pasislėpti, o iš nukentėjusių moterų parodymų tapo aišku, kad jas buvo užpuolęs tas pats asmuo.
"Atiduok pinigus arba išžaginsiu!"
Trečiąja Ruslano Januškevičiaus auka (po nenusisekusio bandymo išžaginti Nadeždą praėjus ne daugiau kaip pusvalandžiui!) tapo priemiesčio keliu žingsniavusi Natalija. Prasilenkusią su nepažįstamu vyriškiu Nataliją nusmelkė kraupi nuojauta - kažkas įvyks. Moteris dar kiek paėjėjo ir atsigręžusi pamatė, kaip tasai pats vaikinas jau sėlinąs jai iš paskos! Pastvėręs Natalijai už rankų nepažįstamasis riktelėjo: "Atiduok pinigus arba išžaginsiu!" Moteris ėjo iš darbo ir neturėjo nė lito... Tuomet chuliganas ją parvertė ant žemės, apžergė pilvą ir - kad garsiai nešauktų - užspaudė aktyviai besipriešinančiai moteriai burną. Per grumtynes užpuolikas ant Natalijos rankos pastebėjo auksinį žiedą, tad jėga jį nuo numovė ir įsimetė kišenėn. Galiausiai nuplėšė nuo moters sijoną, sudraskė kitus drabužius ir ėmė prievartauti...
Žagintoją nukėlė nuo aukos
Netoli tos vietos, kur Ruslanas užpuolė Nataliją, gyvenantis Henrikas B. vaikštinėjo kieme, kai išgirdo kažką panašaus į pagalbos šauksmą. Tas balsas, anot liudytojo, sklido nuo miško pusės. Po kelių minučių klyksmas pasikartojo. Henrikas pasikvietė dar vieną vyriškį ir abu nulėkė miško pusėn. Vyrai žolėje pamatė apnuogintą moterį ir ją užgulusį prievartautoją. Ne iškart pasisekė žagintoją nukelti nuo aukos - niekšas išdrįso paprašyti lukterėti - kol, girdi, lytinį aktą pabaigsiąs! Galų gale nukeltas, žagintojas bandė bėgti, tačiau greit buvo sugautas, surištas ir perduotas atvykusiems pareigūnams tiesiai į rankas.
Teismo posėdyje liejo ašaras
- Negalėjau žiūrėti, kai tas niekšas teismo posėdyje pradėjo snargliuotis, - prisiminė viena iš trijų nukentėjusiųjų. - Girdi, dabar jau labai gailisi, kad taip padaręs. Anksčiau reikėjo apie tai galvoti! Netikiu jo ašaromis - tai tik bandymas sušvelninti teisėjo širdį, kad skirtų mažesnę bausmę.
Gavęs paskutinįjį žodį savo išvaizda vos apsiplunksnavusį paauglį primenantis jaunuolis antrankiais surakintomis rankomis nusišluostė veidu ėmusias sruventi ašaras ir kelissyk atsiprašė teisėjo (už sugaištą laiką) bei nukentėjusių moterų. "Grįžus iš kalėjimo man bus gėda kitiems pažiūrėti į akis", - toliau "snarglėjosi" 24 metų teisiamasis.
Išgirdęs už du pasikėsinimus išžaginti, išžaginimą bei plėšimus prokuroro siūlomą galutinę bausmę - dešimt metų laisvės atėmimo - Ruslanas Januškevičius giliai atsiduso, piktai dėbtelėjo į valstybinį kaltintoją ir dar labiau panarino galvą...
Teisėjo skirtas nuosprendis buvo šiek tiek švelnesnis - devyneri metai griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, taip pat viso turto konfiskavimas.
