Albertas ONIŪNAS
Civilinės aviacijos administracija toliau tiria liepos 22 dieną Panevėžyje, Stetiškių aerodrome įvykusios lėktuvo "Wilga-35" avarijos, per kurią buvo sužeisti lakūnas ir keleivis, priežastis. Galutinės tyrimo išvados dar nepateiktos, tačiau jau dabar aišku: lėktuvas nukrito, todėl, kad bakuose baigėsi benzinas. Pilotas, matyt, nepatikrino kuro kiekio bakuose prieš skrisdamas, nors teigia priešingai. Per pastaruosius 11 metų tai jau penktoji stambi lėktuvo "Wilga-35" avarija, po kurios lėktuvas tampa neberemontuotinas.
Išgelbėtas bent jau sklandytuvas
Tą sekmadienį Panevėžio Stetiškių aeroklubo aerodrome buvo suplanuoti sklandytuvų skrydžiai. Jiems išvilkti į orą buvo skirtas lėktuvas "Wilga", kurį pilotavo panevėžietis Gediminas Šuškevičius - buvęs kelių policijos pareigūnas, dabar dirbantis įmonėje "Regitra". Buvo atlikta 20 skrydžių, iš kurių 9 - be sklandytuvų. Galimybe paskraidyti pasinaudojo ir kauniečių Jolantos ir Svajūno Jonikų šeima. Kylant į orą 21-ąjį kartą, be piloto, kabinoje buvo ir Svajūnas Jonikas. Lėktuvas vilko sklandytuvą, pilotuojamą aeroklubo nario Mindaugo Matuzevičiaus. Pakilus į orą 30 metrų aukštyje, esant apie 100 kilometrų per valandą greičiui, staiga sustojo lėktuvo variklis. Pilotas G. Šuškevičius iškart suskubo atkabinti lyną, kuriuo vilko sklandytuvą, kad krisdamas lėktuvas su savimi nenusitemptų ir sklandytuvo. Sklandytuvui skristi ir tūpti su besivelkančiu lynu buvo sudėtinga, tačiau M. Matuzevičius su šia užduotimi sėkmingai susitvarkė ir nusileido sėkmingai. Lėktuvui ir įgulai baigėsi kiek blogiau. "Wilga" dėl mažo aukščio ir greičio, o taip pat ir dėl savo konstrukcinių ypatumų krito beveik neplaniruodama. Pilotui pavyko nenukristi ant gyvenamųjų namų. Stetiškių aerodrome nėra apsauginės 200 metrų juostos aplink pakilimo bei tūpimo taką, todėl pavojus šioje gražioje vietoje įsikūrusių namų savininkams gana realus. "Wilga" trenkėsi į žemę ir sudužo, pilotas ir keleivis su sulaužytomis kojomis ir sutrenktomis smegenimis buvo nugabenti į ligoninę.
Mįslingi piloto parodymai
Dėl ko sustojo variklis? Įvykio vieton atvykę aviacijos specialistai spėja, kad tai įvyko pasibaigus bakuose kurui. Sukiužusio lėktuvo bakuose rasta nepilnas litras benzino. Niekur nesimatė dėmių, liudijančių, kad jis ištekėjo dėl kokio nors nesandarumo. Skrendant nei pilotas, nei keleiviai benzino kvapo nejuto, todėl įtarti kuro nuotėkio nėra jokio pagrindo. Davikliai, rodantys kuro kiekį bakuose, po avarijos taip pat buvo patikrinti. Jie itin paprasti, mechaniniai, užstrigę nebuvo, vadinasi, veikė normaliai.
Skrydžių žurnale įrašyta, kad kuro buvo apie 130 litrų. Toks kiekis reikalingas skraidyti apie 2 valandas. "Wilga" skraidė 2 valandas ir 7 minutes, todėl kuras galėjo natūraliai baigtis. Pilotas G. Šuškevičius, kuris dabar yra gydomas Panevėžio ligoninėje, aviacijos inspektoriams aiškino, jog prieš paskutinį startą jis pasižiūrėjo, kiek yra kuro - davikliai rodė 15 litrų viename bake ir 50 litrų kitame. Kaip tokius parodymus suderinti su įrašais skrydžių žurnale, kol kas neaišku. Įvykiui tirti sudarytos Civilinės aviacijos administracijos specialistų komisijos pirmininkas Viktoras Kurbedis išvadų daryti neskuba, tačiau panašu, kad dėl avarijos yra kaltas "žmogiškasis faktorius".
Pilotui gresia smulkūs nemalonumai
G. Šuškevičius skraido nuo tuometinės DOSAAF laikų, yra turėjęs komercinių skrydžių piloto licenciją, tačiau dabar yra lakūnas mėgėjas.
Kaip sako Civilinės aviacijos administracijos laikinasis vadovas Alvydas Šumskas, jei paaiškės, kad G. Šuškevičius yra kaltas dėl avarijos, veikiausiai jam bus skirta administracinė bauda. Piloto licenciją sustabdyti nėra tikslinga, nes ir Vakarų šalyse taip baudžiami tik komercinę licenziją turintys pilotai, bet ne mėgėjai. Nuostolių atlyginimo iš piloto gali pareikalauti Panevėžio aeroklubas, tik kažin ar tai bus daroma. Jei sužeistas keleivis nereikš pilotui jokių pretenzijų, tikėtina, kad baudžiamosios bylos dėl įvykio Panevėžio prokuratūra nekels.
Specifiniai trūkumai
"Wilgos" bene trisdešimt metų buvo gaminamos Lenkijoje, eksploatuojamos Sovietų Sąjungoje ir tuometinėse socialistinėse šalyse. Iki 1968 metų lietuviai sklandytojai sklandytuvams išvilkti naudodavosi specialiais išvilktuvais. Tai toks įtaisas žemėje, vyniojantis lyną, kurio kitame gale prikabintas sklandytuvas. Tokie išvilktuvai Europoje ir šiandien yra naudojami pradedantiems sklandytojams mokyti, nes lėktuvais tai daryti yra brangu. Tuo tarpu Sovietų Sąjunga, užsakiusi Lenkijai sukurti ir pagaminti lėktuvą lakūnų mokymui ir sklandytuvų buksyravimui, pinigų kurui neskaičiavo, todėl kai septintajame dešimtmetyje pasirodė naujieji lenkiškos technikos stebuklai, išvilktuvai buvo užmiršti ir surūdijo. "Wilgos" buvo keturvietės, su rusišku varikliu. Priekinėse sėdynėse sėdintiems pilotams skirtas suporintas lėktuvo valdymas. Prietaisų skydelyje yra visi tokio tipo nedideliems lėktuvams reikalingi prietaisai, išskyrus vieną - nėra kuro kiekio, esančio bakuose, rodančio prietaiso. Tai jau lenkų išradimas, to pasaulyje dar nebuvo girdėti, nes net automobilių be kuro kiekio rodytuvų nėra. Vietoje to po sparnais, kurie yra virš piloto kabinos, sumontuoti prietaisai, panašūs į permatomas menzūrėles su viduje esančiomis plūdėmis. Kai plūdė aukštai - kuro dar daug, o kai žemai - reikia piltis. Šie davikliai yra po sparnais maždaug už nepilno metro nuo kabinos abiejose pusėse. Jei tokia plūdė įstringa, galima žiauriai apsigauti, tikintis maloniai paskraidyti. Kuro tiekimo sistemoje yra ir daugiau netobulumų, kurių išvengta kone visuose rusiškuose lėktuvuose. Kaip rodo praktika, būtina, kad baigiantis kurui pilotas būtų įspėjamas garsine ar bent jau šviesos signalizacija.
Lakūnai - nerūpestingi romantikai
"Wilga" turi ir daugiau trūkumų. Jis apskritai yra prastos kokybės, mažas keliamosios jėgos koeficientas, o nuo to priklauso, kaip lėktuvas sugeba planiruoti staiga užgesus varikliui. Bet kuris kitas lėktuvas, be variklio kurį laiką pikiravęs, sugeba įgauti reikalingą saugiam nusileidimui greitį. Su "Wilga" tai padaryti sunkiau. Dėl specifinės sparnuose esančių kuro bakų formos ekstremaliomis sąlygomis valdant lėktuvą gali kilti papildomų problemų. Tačiau visi šie trūkumai nėra labai baisūs - tinkamai prižiūrint ir laiku techniškai aptarnaujant, "Wilgos" yra gana patikimos. Jau nekalbant apie tai, kad prieš kylant privalu pasidomėti kuro kiekiu bakuose. Susiklosto įdomi situacija - retas vairuotojas ryžtasi važiuoti automobiliu į kelionę, kai mirksi kuro kiekio lemputė. Tuo tarpu dažnas lakūnas sėda prie šturvalo nežinodamas, ar kuro yra pakankamai, pasikliaudamas viltimi, kad jo yra.
Paskutinės avarijos atveju vargu ar ir kito tipo lėktuvas tokiame mažame aukštyje ir tokiu mažu greičiu būtų saugiai nuplaniravęs. Tam reikalingas greitis, o jam pasiekti - aukštis. Nei vieno, nei kito šiuo atveju nebuvo. Velkamas sklandytuvas sveria nei daug, nei mažai - apie 500 kilogramų. "Wilgai" kylant, šis svoris yra itin juntamas.
Sklandytuvų vilkti nėra kuo
Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, šiuo metu šalyje yra 34 tokio tipo lėktuvai. Panevėžio aeroklube dar liko trys. Tinkamumo skraidyti pažymėjimai yra išduoti 21 "Wilgai". Kai reikia mokyti lakūnus skraidyti, gali būti naudojami ir kitų tipų lėktuvai, tačiau sklandytuvams išvilkti "Wilga", kad ir kokios būtų jos charakteristikos, šiandien Lietuvoje yra nepakeičiama. Yra dar pora "Cessna" tipo lėktuvų, kurie taip pat gali vilkti sklandytuvus ir viskas. Techniškai tokį darbą galėtų atlikti An-2. Jų dar daug pas mus. Tačiau "kukurūznikai", nors ir fantastiškai patikimi, tačiau taip pat fantastiškai rajūs kuro sunaudojimo atžvilgiu, todėl niekas nesiryžta jais vilkti sklandytuvų. Šiuo metu Lietuvoje naudojamų "Wilgų" lenkai jau nebegamina. Yra sukurtas naujas šio lėktuvo modelis su vienu geriausių pasaulyje amerikietišku "Lycoming" varikliu. Tačiau tokio lėktuvo kaina siekia 200 000 JAV dolerių, tad ar jis bus gaminamas serijiniu būdu, specialistai abejoja. Šiaip ar taip, finansine prasme vos kvėpuojantiems Lietuvos aeroklubams ir pigesni lėktuvai yra prabanga. Iki šiol nuo 1990 metų yra įvykusios penkios "Wilgų" avarijos. Tragiškiausia - pirmoji.
Jau penktoji avarija
"Baltijos kelyje" skraidė "Wilga" su keturiais žmonėmis kabinoje. Netoli Kupiškio, jau ėmus temti, pilotas nepastebėjo elektros laidų ir skrisdamas mažame aukštyje sparnu juos užkabino. Lėktuvas nukrito ir visi keturi juo skridę žmonės žuvo. 1995 metų liepos mėnesį Vilniaus Paluknės aerodrome avariją patyrė piloto A. Strukčinsko "Wilga". Ore baigėsi degalai ir lėktuvas nukrito aerodromo teritorijoje. Lėktuvas buvo visiškai sugadintas, o lakūnas sužeistas. Priežastis - laiku nepasižiūrėjo į nelemtąsias degalų menzūrėles po sparnais. 1997 metų gegužės mėnesį Utenos apskrities aeroklubo lėktuvas "Wilga" pakilo iš Utenos aerodromo, vilkdamas paskui save sklandytuvą "Blanik". Skrendant ratu, 150 metrų aukštyje, variklis ėmė dirbti su pertrūkiais ir po poros sekundžių užgeso. Sklandytuvas buvo sėkmingai atkabintas, o lėktuvas tūpė į iš oro pasirinktą aikštelę, kuri nebuvo lygi, todėl įvyko avarija - aparatas atsitrenkė vienu ratu į kupstą ir apsivertė ant nugaros. Žmonės per įvykį nenukentėjo, lėktuvas - nurašytas. Įvykio priežastis - benzino bakuose buvo pernelyg mažai. 1998 metų rugsėjo mėnesį virš Paluknės aerodromo užgeso "Wilgos" variklis. Lėktuvas nukrito ir buvo nepataisomai sugadintas, žmonės nenukentėjo. Tas lėktuvas ketverius metus stovėjo be variklio, o jį suremontavus nebuvo reikiamai patikrinta kuro padavimo sistema. Dėl to neatsidarė vienas nedidelis vožtuvėlis ir variklis lemiamu momentu negavo kuro.
