Demokratinėse šalyse biurokratija - nebūtinai keiksmažodis ar liaudies priešas. Tai valdininkija, kuri reikalinga, kai gerai eina savo pareigas tarnaudama valstybei - žmonėms. Pavojus, kai gausėdama pasiekia tą kiekybinę ribą, virš kurios pagal vieną pagrindinių Parkinsono dėsnių jau pradeda aptarnauti pati save. Popieriai eina ratu, nepiktybiškai apiplyšta, reikalauja vis daugiau krepšių.
Biurokratija pokomunistinėse šalyse - tai valdžia nuo viršaus iki apačios, atitrūkusi nuo liaudies ir ją engianti. Lietuvoje per metus ji išreketuoja 1,5 milijardo litų kyšių (STT duomenimis), kuriuos interesantai, užuot kišę į biurokratų ar kokių Seimo narių kišenes, galėtų investuoti į verslo plėtrą, ūkio auginimą, nedarbo ir depresijos mažinimą. Valstybės arba valstybei dovanoti pinigai, jei neranda kelių į reikiamas kišenes, tūno nepanaudoti. Nedirbantys pinigai, savotiški bedarbiai. Taip ligi šiol tūno apvalokas milijardas (953 milijonai) litų, Europos Sąjungos 2004-2006 metams paskirtų Lietuvos gamtai ir žmonių sveikatoms gelbėti.
Artėjant narystei įvairūs ekspertai, opozicija, kartais net premjeras pasakydavo: užteks pradžiai tų pinigų, kad tik sugebėtume įsisavinti. Reikia pasirengti.
Pasirodo, nesugebame. Nepasirengta. Anuometinė ir dabartinė Vyriausybė nekontroliavo, neatliko savo darbo. Perspektyvoje labai galimi dideli finansiniai ir moraliniai Lietuvos nuostoliai - ar dar sykį būsim pajuokos objektas?
Šaltai dėl tos jūsų sveikatos, - girdime iš Aplinkos ministerijos. - Yra laikas gyventi, yra laikas mirti. Pinigai aplinkosaugai buvo skirti 1999 metais, pradėta judėti 2000-aisiais, "pradžia buvo sudėtinga", bet štai ligi 2005 m. pabaigos "bus pasirašytos sutartys dėl mūsų vandens projektų" ("Lietuvos rytas", 2005-10-03). Liks dar metai milijardo įsisavinimui. "Grėsmių", kad iš anksto tinkamai nepasirengę apsikiaulinsim, "kurios buvo prieš keletą metų, dabar nebėra. Sutartys yra arti pasirašymo ribos" (žr. ten pat). O kadangi "pirmuosius mūsų projektus Europos Komisija patvirtino 2004 metų gruodį" ir dar tris - šių metų kovą, tai patys matote, kas kaltas, kad "Lietuva dar negalėjo pasiimti paramos" (ten pat).
Kas tie penkeri metai prieš amžinybę! Ypač biurokratijos amžinybę. Štai transportininkai, kurie lyg naudojosi premjerų palankumu, iš Sanglaudos fondo tepanaudojo 6-7 procentus (!) Lietuvai skirtų lėšų. Buvęs susisiekimo ministras dabar tvarko finansus ir skambina vardiniu varpu. Vis dėlto asmeniškai norėčiau dar pamatyti savo gyvenime gimtąjį Nemuną apsivaliusį. Gal net ir miškus, ir pamiškes. Su Europos pagalba, nepaisant visų respublikinės tarybų valdžios pastangų tą pagalbą sužlugdyti.
Vytautas Landsbergis yra Europos Parlamento narys.
