Vyriausybė siūlo, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams kitąmet siektų 40 proc. Europos Sąjungos lygio, tačiau galutinis sprendimas bus priimtas Strateginio planavimo komiteto posėdyje.
"Vyriausybė atsakinga visai visuomenei, todėl ji negali skriausti vienų galvodama apie kitus, valstybės biudžetas turi būti sudaromas nesivaikant partinių interesų", - antradienį (08.26) vykusiame svarbiausių politinių partijų atstovų susitikime pabrėžė ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas.
Vyriausybės spaudos tarnybos teigimu, jau pasigirdo kalbų, kad turėtų būti numatyta 55 proc. tiesioginių išmokų, tačiau tokiu atveju Vyriausybei tektų ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, skolintis, o tai 2004 m. viršytų leistiną 3 proc. fiskalinio deficito ribą arba tektų tokias lėšas skirti kitų ūkio sričių sąskaita, pavyzdžiui, sveikatos, kultūros, švietimo.
Vyriausybės vadovas prašė politinių partijų vadovų labai atidžiai apsvarstyti šį klausimą ir, siūlant skirti 55 proc., kartu nurodyti ir galimus finansavimo šaltinius.
Beje, tokiai A. Brazausko pozicijai pritarė liberalcentristų sąjungos vadovas Artūras Zuokas.
Ministras pirmininkas patikino susitikimo dalyvius, kad Vyriausybė yra pasirengusi ieškoti ir kitų galimybių, kaip padidinti tiesiogines išmokas.
Susitikime taip pat buvo kalbama apie tiesioginių išmokų mokėjimo būdą, t. y. standartinį - kai mokama už deklaruotą 1 ha grūdinių augalų pasėlių plotą arba supaprastintą - kai mokama tik už deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą (ariamą žemę, pievas, ganyklas).
Yra tikimybė, kad naudojant standartinį mokėjimo būdą, nebus panaudotos visos tiesioginėms išmokoms ES skirtos lėšos, o nepanaudota dalis turi būti grąžinta į ES biudžetą. Naudojant supaprastintą sistemą, toks pavojus neegzistuoja, todėl ministras pirmininkas sakė, kad Vyriausybė linkusi siūlyti pastarąjį variantą.
ELTA
