Giedrė POTELIŪNAITĖ
Kaunietė Odeta V. (32 m.) niekada nebuvo iš tų moterų, kurios svajojo ištekėti už turtuolio ir gyventi prabangiai ir nerūpestingai. Moteris buvo baigusi ekonomikos mokslus ir ne tik save išlaikė, bet ir parėmė mokytojais visą gyvenimą dirbusius savo tėvus. "Kai skaitydavau už kitataučių ištekėjusių lietuvaičių istorijas visada galvodavau: "Kaip jos gali būti tokios kvailos ir pasitikėti visokiais musulmonais, arabais ar dar bala žino kuo?" Tada tikrai nemaniau, kad atsidursiu vienos iš tų naivuolių vietoje", - sakė Odeta.
Surado artimą žmogų
Prieš 4 metus Odeta nusprendė, kad mokytis niekada nevėlu, tad palikusi darbą, tėvus ir draugus, išvyko į Vokietiją studijuoti vokiečių kalbos. "Dabar dažnai pagalvoju, kad jeigu ne tas mano sprendimas, viskas būtų susiklostę visai kitaip - galbūt jau būčiau padariusi karjerą, ištekėjusi, turėčiau vaikų. Tačiau kaip žmonės sako, nuo likimo nepabėgsi", - pasakojimą pradėjo Odeta.
Iš pradžių į Vokietijos sostinę Berlyną nuvykusi Odeta išsirinko universitetą, kuriame norėtų studijuoti, padavė reikiamus dokumetus, puikiai išlaikė egzaminus. "Berlyne gyveno mano mokyklos draugė Ugnė, kuri mielai sutiko man padėti surasti būstą, o iki tol pasiūlė gyventi pas ją. Jos vyras vokietis Michaelis - labai malonus žmogus, rūpinosi manimi kaip tikra giminaite. Netrukus suradome nuomojamą butuką visai netoli centro už prieinamą kainą, o dar po keleto dienų sužinojau, kad įstojau į universitetą. Tomis dienomis buvau iš tikrųjų laiminga - jaučiausi įgyvendinus visus užsibrėžtus tikslus", - prisiminė Odeta.
Iki visiškos laimės, kaip sako pati Odeta, jai trūko tik darbo ir artimo žmogaus. "Vokietijos sostinėje pragyvenimas labai brangus. Reikėjo mokėti ne tik buto nuomą, pirkti maistą, bet ir nemenkas sumas atidėti kelionėms iki universiteto ir atgal. Be to, norėjosi pasižmonėti - nueiti ir į teatrą ar kavinę, todėl žinodama, kad santaupų ilgam neužteks, pradėjau dairytis darbo", - pasakojo Odeta.
O ieškodama darbo, Odeta netyčia sutiko ir, kaip tada manė, savo antrąją pusę. "Konradas buvo be galo išsilavinęs ir apsišvietęs žmogus - daug keliavęs po pasaulį, mėgstantis knygas, teatrą ir muziką. Mūsų pomėgiai buvo labai panašūs, todėl galėdavome šnekėtis ištisas naktis. Kadangi turėjo filosofijos diplomą, jo požiūris į gyvenimą buvo kitoks negu daugelio mano iki tol pažinotų vyrų", - pasakojo Odeta.
Konradas (48 m.) turėjo savo verslą - buvo vienos spaustuvės savininkas, turėjo keletą nekilnojamojo turto agentūrų.
Susitikimas su pirmaja žmona
Per tuos metus, kol Odeta draugavo su Konradu, ji nerado nei vienos vokiečio savybės, kuri jai nepatiktų ar keltų nerimą. "Tie metai buvo iš tiesų tikra meilės šventė - Konradas pildė visus mano norus, kone kasdien dovanojo gėles ir brangias dovanas. Kartu keliavome po egzotiškas šalis, lankėmės aukštuomenės vakarėliuose ir koncertuose. Konradas visada žavėjosi mano noru mokytis ir visada skatino tobulėti. Jis sakydavo: "Moteris neturi sėdėti namie ir kažkam tarnauti. Tikra moteris yra daranti karjerą, išsilavinusi ir pasitikinti savimi". Man labai patiko toks jo požiūris, nes kaip tik tokia moterimi aš ir siekiau būti visą savo gyvenimą. Pirmą kartą gyvenime aš įsimylėjau", - neslepia Odeta.
Lygiai po metų Konradas Odetai pasipiršo ir pasiūlė persikelti gyventi į jo namus. Odeta teigiamai atsakė į abu vokiečio pasiūlymus...
Jau buvo persivežusi savo visą mantą pas Konradą, kai nutiko įvykis, privertęs Odetą sunerimti. "Vieną dieną į biurą, kuriame dirbau, užsuko buvusi Konrado žmona Marta. Ji man pasirodė be galo miela ir šilta moteris. Šiek tiek nustebau, kai pasiūlė po darbo susitikti pasišnekėti, bet kadangi atrodė tikrai geranoriška, sutikau. Maniau, galbūt nori pasmalsauti, kas aš tokia ir kaip mums su Konradu sekasi, - prisiminė Odeta. - Iš pradžių ji man papasakojo apie save - ji geografijos dėstytoja, dabar gyvena su nauju vyru ir augina jo du vaikus. Klausinėjo ir apie mano praeitį. Maniau, taip draugiškai paplepėsime, ir tiek, todėl kai susitikimo pabaigoje ji man ėmė pasakoti apie Konradą visus tuos baisius dalykus - negalėjau patikėti".
Marta Odetai atskleidė, kad Konradas yra tikras despotas, nenormalus pedantas, isterikas ir smurtautojas. Ji moteriai papsakojo, kokiomis sąlygomis gyveno bemaž visus santuokos metus. Kaip Konradas ją buvo uždaręs namuose, mušdavo ir tyčiodavosi. Buvusi žmona lietuvę perspėjo kuo greičiau nutraukti bet kokius ryšius su Konradu, jeigu nenori patekti į pragarą, kuriame 15 metų gyveno ji pati.
"Negalėjau patikėti savo ausimis! Per visą pažinties laiką Konradas nei karto nebuvo pakėlęs balso, niekada neprarasdavo savitvardos ir nepuldavo į jokias isterijas, - prisiminė Odeta Tai, kad jis buvo pedantas, aš pastebėjau, tačiau laikiau tai privalumu - pati labai mėgau tvarką ir švarą. Dar Lietuvoje draugės juokaudavo, kad visas mano gyvenimas sukasi aplink valiklius ir ploviklius".
Po susitikimo Odeta negalėjo užmigti visą naktį, tačiau ramino save, kad greičiausiai Marta taip kalbėjo iš pavydo ir pykčio, jog buvęs jos vyras vėl laimingas su kita moterimi.
Namų šeimininkė
"Per Kalėdas nusprendžiau, kad laikas Konradą supažindinti su tėvais. Atvykę į Lietuvą visas šventes praleidome su šeima. Mano mama - vokiečių kalbos mokytoja - greitai rado kalbą su būsimu žentu ir labai džiaugėsi, jog vienturtė jos duktė pateko į tokias geras rankas. Mamai Konradas labai patiko. Tėvas į mano išrinktąjį žvelgė atsargiai ir keletą kartų užsiminė, jog jis man per senas, tačiau sakė, kad greičiausiai būsiu su juo laiminga. Visi įtarimai, kurie buvo kilę po pokalbio su Konrado buvusia žmona, išgaravo - džiaugiausi, kad mano šeima pritaria mano pasirinkimui ir Konradas jiems patinka", - prisiminė Odeta.
Po švenčių grįžus į Vokietiją, Odeta galutinai persikėlė gyventi į užmiestyje esančius Konrado namus. "Namas iš tiesų buvo didelis ir prabangus. Jame spindėjo tvarka. Buvo keista, kaip vyras, gyvendamas vienas, sugeba palaikyti tokią švarą, tačiau vis dar maniau, kad jo pedantiškumas yra pliusas, o ne minusas. Greitai supratau, kaip smarkiai klydau..." - pasakojo Odeta.
Odeta toliau mokėsi, dirbo pas Konradą, o namuose stengėsi palaikyti idealią tvarką. "Mačiau, kaip jis susierzindavo, jeigu ant blizgančio vandens krano užtikšdavo nors lašelis vandens. Stengiausi namus tvarkyti kiekvieną dieną ir visus daiktus sudėlioti į savo vietas, kad be reikalo jo nepykdyčiau", - prisiminė Odeta.
Smurtas tapo kasdienybe
Tas vakaras, kai Odeta suprato, kad buvusi Konrado žmona sakė tiesą, atėjo po maždaug mėnesio bendro gyvenimo. Iš paskaitų grįžusi Odeta vonios kambaryje ant spintelės krašto ištraukusi iš plaukų sudėjo segtukus ir nuėjo atsiliepti telefonu - iš Lietuvos skambino mama. "Kalbėdama telefonu girdėjau, kad grįžo Konradas. Dar kelias minutes užtrukau, kol atsisveikinau su mama, ir tada nulipau laiptais žemyn pasitikti būsimo vyro. Kai jį pamačiau, nustėrau - jo veidas buvo persikreipęs iš pykčio. Jis stvėrė mane už rankos, nutempė į vonią, griebė nuo lentynos plaukų segtukus ir sumetė juos į klozetą. Turėjau ištraukti juos ir pasidėti į tam skirtą dėžutę. Konradas rėkė, jog jeigu dar kartą padarysiu namie tokią netvarką, jis mane išmes į gatvę. Buvau sukrėsta ir nelabai atsimenu, ką jam atsakiau, tačiau nuo to įvykio viskas ir prasidėjo", - pasakojo Odeta.
Nors Konradas turėjo pakankamai pinigų, namų tvarkytojos jis nesamdė, nes manė, kad palaikyti tvarką namuose - Odetos pareiga. Kartą grįžęs namo jis pirštu perbraukė grindis po dujine virykle. Ant piršto pamatęs nešvarumų, taip trenkė Odetai, jog ši keletą dienų pragulėjo lovoje. "Aš vis teisinau jį, kad jis daug dirba, kad kaltas stresas, jis mane myli, bet yra ūmus. Kaltinau save, kad nesugebu gerai tvarkytis. Tiesą sakant, buvo gėda, kad leidžiuosi skriaudžiama, bet dar labiau - gėda kam nors apie tai pasakyti", - prisiminė Odeta.
Kadangi Odeta niekam nesiskundė, Konrado smurtas tapo nuolatinis. Vokiečiui pratrūkti net nereikėjo priežasies. "Tapau tikra Pelenė - Konradas nusprendė, kad dirbti man nereikia, nes jis mane išlaiko. Užtenka, kad aš mokausi. Jo postringavimai apie karjeros moterį greitai buvo pamiršti. Jei neįtikdavo valgis, kurį jam ruošdavau - jis mane suspardydavo taip, kad kiekvieną kartą galvojau, jog dabar jau tikrai mirsiu. Už bausmę dantų šepetėliu jis liepdavo nušveisti visas lauko kiemo plyteles. Jeigu imdavo gelsti kurios nors kambarinės gėlės lapas - pasipildavo smūgiai, nes tai buvo mano kaltė - neva nesugebu rūpintis augalais", - prisiminė Odeta.
Palaipsniui smurtas tapo Odetos kasdienybe. Paklausta, kodėl niekam nesiskundė ir nepaliko smurtautojo, ji tik lingavo galva: "Iš tiesų kai kurie psichologai, tiesingai sako, kad ilgainiui auka tampa priklausoma nuo smurtautojo ir net prisiriša prie jo. Nežinau, kas mane laikė - juk net nebuvome susituokę. Gal tikėjausi, kad jis pasikeis ir vėl taps koks buvo, o gal per daug jį mylėjau ir viską atleisdavau", - svarstė Odeta.
Kartą apie košmarą namuose lietuvė bandė pasiguosti savo draugei Ugnei, bet ši ne tik nepatikėjo, kad Konradas gali taip elgtis, bet dargi patarė "nedaryti iš musės dramblio". "Konradas visų mūsų draugų, verslo partnerių, netgi mano artimųjų akyse buvo idealus vyras - darbštus, rūpestingas, mylintis. Bijojau, kad ne tik Ugnė, bet ir niekas kitas nepatikės tuo, ką pasakojau, tačiau jaučiau, kad jeigu nieko nedarysiu, vieną dieną jis mane užmuš", - prisiminė Odeta.
Sumušė vidury gatvės
Tačiau vienas įvykis paskatino Odetą veikti ir išsivaduoti iš despoto pinklių. Tą vakarą Konradas buvo geros nuotaikos ir nusprendė savo būsimą žmoną nusivesti vakarienės į restoraną. Kadangi vokietis po vakarienės ketino tvarkyti verslo reikalus, pora labai skubėjo ir Odeta nespėjo pasidažyti namuose. Įsėdus į prabangų Konrado visureigį, Odeta išsitraukė veidrodėlį, akių tušą ir ketino pasidažyti. Priešais staiga išsuko kita mašina, ir Konradas staigiai pasuko į šoną. Nuo staigaus manevro Odeta metėsi į šoną ir atidarytu tušu ištepė mašinos prietaisų skydelį bei automobilio langą. "Konradas sustabdė mašiną, išvilko mane už plaukų ir vidury gatvės pradėjo spardyti. Verkiau iš skausmo ir gėdos - mus matė daugybė žmonių, tačiau niekas nesikišo. Po šio incidento atsidūriau ligoninėje. Konradas visiems aiškino, kad susižeidžiau iškritus iš važiuojančio automobilio, nes nebuvau prisisegusi diržo. Šis įvykis privertė galutinai suprasti, su kokiu pabaisa aš gyvenu", - pasakojo Odeta.
Iš ligoninės moteris nebegrįžo į nesvetingus Konrado namus. Nepasiėmė iš ten jokių daiktų. Po savaitės, praleistos gydymo įstaigoje ji išskrido tiesiai į Lietuvą.
Po viso košmaro, kurį Odetai teko išgyventi, praėjo jau daugiau kaip 2 metai, tačiau moteris sakosi ir dabar naktimis sapnuojanti košmarus. Iš namų išėjusios draugės vokietis neieškojo - matyt, buvo susiradęs naują auką.
Tiesa, Odeta nusprendė grįžti į Vokietiją ir pabaigti mokslus. "Šitam žingsniui reikėjo daug drąsos, tačiau mane palaikė draugai ir tėvai, juolab kad iki diplomo buvo likęs vos pusmetis. Apsigyvenau kitame mieste ir apie savo buvimą Vokietijoje nepranešiau net Ugnei su Michaeliu. Manau, jie iki šiol galvoja, kad aš pamišusi įnoringa lietuvaitė, kuri prisigalvojo nebūtų dalykų ir nežinia kodėl pabėgo nuo tokio gero vyro", - karčiai šypsosi Odeta.
Baigusi studijas Odeta ketino savaitę pakeliauti po Prancūziją ir vykti namo, tačiau... nusprendė likti Vokietijoje. "Planus pakeitė pažintis su Čilės vokiečiu - jis buvo tos agentūros, su kurios pagalba keliavau po Prancūziją, direktorius. Nenoriu nieko pasakoti, kad neatsitiktų kaip prieš tai, bet dabar esu laiminga ir manau, kad po visų kančių pagaliau suradau tikro žmogaus vardo vertą vyrą. Tačiau esu gerokai atsargesnė ir atidesnė negu kažkada buvau", - pasakojimą baigė Odeta.
