Valdžios šakų - Seimo ir Vyriausybės - bei žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų korumpuotumas per pastaruosius metus neišaugo, tačiau korupcijos apraiškų padaugėjo Prezidentūroje.
Tokias gyventojų ir verslininkų nuostatas atskleidė tarptautinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyrius, antradienį Seime pristatęs "Lietuvos korupcijos žemėlapį - 2002 m." ir Specialiųjų tyrimų tarnybos inicijuotus pagilintus korupcijos tyrimų rezultatus.
"Radikaliai žmonių nuostatos, palyginti su 2001 metų tyrimu, nepasikeitė, tačiau žmonės jau nėra tokie kategoriški", - pristatydamas rezultatus Seime sakė "Transparency International" Lietuvos skyriaus atstovas Aleksandras Dobryninas, išaugusį neigiamą Prezidentūros vertinimą susiejęs su tyrimo metu vykusiais Prezidento rinkimais bei galima tyrimo paklaida.
Korupcijos tyrimai rodo, jog 65 proc. gyventojų ir 52 proc. verslininkų mano, kad korupcijos mastai yra ganėtinai reikšmingi, o šis reiškinys - pernelyg įsigalėjęs visuomenėje.
Trečdalis Lietuvos gyventojų ir beveik pusė verslininkų įsitikinę, jog korupcijos nevertėtų pernelyg sureikšminti, nes ji paplitusi visose valstybėse arba pasitaiko tik atskirų korupcijos faktų.
Kelių policija, sveikatos įstaigos, automobilių techniniai apžiūrų centrai ir muitinė - dažniausiai nurodomos vietos, kuriose mokami kyšiai.
Nemaža dalis respondentų (65 proc.) pripažino neteisėtai atsilyginę kelių policininkams, medikams (55 proc.), ikimokyklinių įstaigų darbuotojams (37 proc.), brandos egzaminų organizatoriams bei atsakingiems už stojimą į aukštąsias mokyklas (25 proc.). Tyrėjų duomenimis, net 23 procentai respondentų teigė neteisėtas išmokas skyrę spręsdami klausimus teismuose.
Kyšių "kainoraštis", pasak A. Dobrynino, per pastaruosius metus radikaliai pasikeitė - kyšiai sumažėjo maždaug pusantro karto. Didžiausi kyšiai, kaip paaiškėjo, mokami savivaldybėse ir mokesčių inspekcijose. Daugiausiai kyšių mokama Vilniuje.
"Yra tik 10 proc. gyventojų, kurie nurodė, jog kyšių davimas prieštarauja jų moraliniams principams. 92 proc. verslininkų dėl kyšio prievartavimo nesikreipė į atitinkamas institucijas, kadangi nesitiki nieko laimėti arba mano, kad tai "brangiau kainuos", - akcentavo A. Dobryninas.
Tiek verslininkai, tiek gyventojai nurodė, kad dažniausiai jie mokėjo vidutinio lygio valdininkams (46 proc.), kuriems dažniausiai atsilygindavo pinigais (per 60 proc.).
Dauguma respondentų mano, kad korupcijos priežastys yra valdininkų atsakomybės ir atskaitomybės stoka, biurokratizmas, ir tik maždaug kas ketvirtas (23 proc.) mano, kad stinga pačios visuomenės aktyvumo kovojant su korupcija.
Seime pateikta informacija parodė, jog verslininkų viešųjų pirkimų sferos darbuotojams mokėtas kyšis vidutiniškai sudarė 5 tūkst. litų. Siekiant pagerinti verslo sąlygas, verslininkas vidutiniškai turėjo sumokėti 2 tūkst. litų kyšį. Trečioje vietoje pagal kyšio dydį atsidūrė privatizavimo sritis.
Gyventojai didžiausius kyšius mokėjo teisininkams - iki 800 litų bei privatizavimą kuruojantiems darbuotojams - vidutiniškai 300 litų. Trečioje vietoje buvo neteisėti mokesčiai už stojimą ir studijas aukštojoje mokykloje.
ELTA
