Šie Seimo rinkimai - kaip kokio miestelio sportinės varžybos: visi jaučiasi nugalėję. Darbo partija džiaugiasi, kad laimėjo daugiausia vietų, socialdemokratai su socialliberalais - kad sustabdė švytuoklę, o konservatoriai su liberalcentristais - kad dešinieji laimėjo rinkimus. Partijos pasiekė aukščiausią laimės formą - į viską žvelgia iš gerosios pusės.
Tiesa, ta laimė gali labai greitai apkarsti. Tai visi supranta, nes didieji mūšiai dėl valdžios dar tik prasideda.
Tačiau viena politinė jėga jau dabar gali džiaugtis - tai socialdemokratai. Nors jie Seimo rinkimuose liko tik treti, į priekį praleidę darbiečius ir konservatorius, jiems susiklostė itin palanki padėtis. Kad ir kokia koalicija susiklostytų, jie tikrai joje dalyvaus. Negana to, labai dideli šansai, kad premjeru liks Algirdas Brazauskas. Taigi senoji įtaka bus išsaugota.
Antrasis laimikis - tai Darbo partija, kurią nori nenori reikės “suvalgyti” per šiuos ketverius metus. Jei socdemai jos “nevalgys” - pati sulįs. Kartu, aišku, bus galima susigrąžinti bent jau dalį kairiųjų rinkėjų, kurie šį sykį viskuo nusivylę balsavo už Darbo partiją. Aišku, jei jo vėl nenušvilps Rolandas Paksas ar koks naujas “maištininkas”.
Kodėl pranašauju tokį Darbo partijos likimą? Pasvarstykime, kokie galimi scenarijai.
Pirmasis variantas - Darbo partija eina į koaliciją su Algirdo Brazausko ir Artūro Paulausko koalicija, tuomet šios partijos likimas bus panašus į socialliberalų. Juk šios partijos buvo panašiai kuriamos, panašūs žmonės suėjo.
Tokioje koalicijoje Darbo partija daug greičiau prarastų savo tapatumą, nei tai nutiko socialliberalams. Juk jie koaliciją sudarė su tuo metu opozicijoje buvusia politine jėga liberalais, o vėliau socialdemokratais.
O dabar V. Uspaskichas susidės su valdžioje buvusiais politikais, kuriuos išsijuosęs kritikavo. Jo rinkėjai to tikrai nesupras.
Tad sudarius koaliciją su socialdemokratais, Darbo partijos reitingai, prognozuoju, dramatiškai kris. Tai partiečiams nesukels didelio entuziazmo. Be to, tie darbiečiai, kurie negaus norimų postų, nusivils politine veikla ir arba migruos į kitas partijas, arba iš viso paliks politiką.
Tad kas beliks Darbo partijai? Išnykti iš šalies politinio žemėlapio arba šlietis prie socialdemokratų, kaip tai padarė socialliberalai per šiuos rinkimus.
Antras variantas - jei Darbo partija lieka opozicijoje. Ar tai jai padėtų sustiprėti? Sunkiai, jei manysime, kad daugelis partijos veikėjų į partiją įstojo vedami valdžios troškimo.
Tokiu atveju vėlgi prasidėtų partiečių migracija. Jau dabar pasigirdo balsų, kad kai kurie Darbo partijos nariai nenori imti Seimo nario mandato, jei negaus valdžios postų.
Kur tokie galėtų bėgti? Aišku, pas konservatorius nebėgs, pas kitas opozicines partijas neapsimoka. Telieka socialdemokratai. Šie bus suinteresuoti perbėgėlius priimti į savo gretas, nes taip stiprintų savo pozicijas koalicijoje. Juk pririnkę pakankamai darbiečių, jie galėtų pašalinti kokį vieną kitą koalicijos partnerį. Jei jie surenka pakankamai balsų, kam jiems reikalingas, sakykime, Andrius Kubilius? Ar Artūras Zuokas, jei per daug išplėtos savo veiklą?
Todėl taip ir išeina, kad darbiečių kaip partijos padėtis tampa nepavydėtina. O socialdemokratų pozicijos sustiprėja ir ateityje jos tik stiprės. Tad labai tikėtina, kad 2008 metais kairėje pusėje liks viena stipri partija - socialdemokratai.
