Prieš keletą savaičių Lietuvoje plačiai nuskambėjo viena linksma televizinė istorija. Keli jauni išdaigininkai į valstybinės svarbos radijo eterį paleido laukinę fantaziją skatinančio pavadinimo grupės dainą apie nerimą keliančius įvykius, susijusius su nepajudinamu Lietuvos Respublikos pareigūnu, kuriam vienas dabar jau užmarštyje nuskendęs žurnalas prieš keliolika metų suteikė tokį titulą: “...Mykolas uola, plieninis torsas ir varškinės kinkos...”.
Tada atsiprašinėti jokiems “berniukams” (koks mielas yra tas žeminantis familiarumas, o gal net diskriminacija amžiaus pagrindu) nereikėjo. Ir radijas kartais pagrodavo dabar jau nuobodoko Greito Algio tuometinio “projekto” Svastikos Sukitės Greitai“ šedevrą “Atbėgo kariūnai, sušaudė Brazauską”. Už tai irgi niekas neatsiprašinėdavo.
Niūrūs tai buvo laikai: konservatorių savivalė, Pakaunės miškų broliai, Bražuolės upelis, Raudonanosės armijos atsitraukimas, finansinių piramidžių griūtys. Dabar mes civilizuoti, garbės ir orumo įžeidimo bylų skaičius išaugo kelis šimtus kartų. Vis dėlto kažkas nepasikeitė: ir tais laikais, ir dabar viešos figūros nepasižymėjo autoironija, nemokėjo iš savęs pasijuokti ir nesugebėdavo priimti kandžios kritikos. Tik iki šiol joks viešai kultūros ar kūrybinės žurnalistikos atstovų pašieptas ar išjuoktas valdininkas nereikalavo atsiprašymo.
Tos linksmos radijo laidos negirdėjau. Bet girdėjau Algirdo Mykolo reakciją ir būtent šis faktas mane „užkabino“. Laidos rengėjai po visko dar bandė gelbėti savo kailius ir aiškintis, kad laida buvo apie nepajudinamų partinių ir nomenklatūrinių autoritetų įtaką jaunajai kartai. Tema tikrai aktuali ir naudinga, ypač stebint dvidešimtmečius karjeristus, kurių asmenybės originalumas beveik minusinis. O visos tos dainos apie politikus neuždraustos. Taigi ar solidžiais save vadinantiems politikams prie jų daugiametės patirties tinka tokia reakcija? Supykti ir įsižeidusio berniuko balsu viešai reikalauti atsiprašymo aukščiausiu lygiu?
Po daug rimtesnių pasišaipymo apie skolintas jachtas, žmonos viešbučius ir šeimos ar chebros biznio rėmimą? “Berniukų” atsiprašymo legendiniam ponui, tiksliau, draugui neužteko.. Gerai, kad nepareikalavo visų LTVR žurnalistų bendro atsiprašymo, su parašais. Juk, jo nuomone, nacionalinis transliuotojas yra ne tokia nepriklausoma žiniasklaidos priemonė, kaip komercinės. Čia stabtelkim ir pagalvokim apie vargšą Tony Blaire’ą, kurį valstybei priklausanti BBC kankina ir pašiepia ne mažiau už privačius Jungtinės Karalystės televizijos ir radijo kanalus.
Bet šitoje istorijoje dar kažkas nesueina. Parūkau ir mėsinėju toliau. Atsiprašymo reikalaujama iš aukščiausio tų “berniukų” šefo. Bet visai nesenai pats Brazauskas, vos ne remdamasis Konstitucija, pareiškė, kad neatsako už savo ministrų veiklą, o juo labiau – už jų moralinį veidą. Būdamas nuoseklus ir logiškas iki galo, jis irgi turėtų elgtis atitinkamai ir atsiprašinėti už kiekvieną savo ministrų komandos pasityčiojimą iš Lietuvos piliečių. Juolab kad tarp tų ministrų yra tikrai aukštesnės prabos klounų. Ko vertas jau vien vazelinu kvepiantis Prudnikovo pasipiktinimas minėta laida, po visų tų istorijų apie amoralų elgesį su artimiausiais giminaičiais. Priminsiu, jis yra kultūros (!?) ministras.
Todėl sakau jums, “berniukai”, naudokitės šiuo pavyzdžiu, neatsiprašinėkit ir nesigailėkit, jums juk visai negaila. Jeigu jau esate cinikai, tai būkite tokiais iki galo. Nereikėjo gelbstint savo kailius taip neigti savo originalių minčių - jus vis tiek būtų išmetę. Jeigu norit būti stipriais, būkit stipriais iki galo. Tai tinka ir visiems ateities “berniukams”.
ne komentarams – [email protected]
Autoriaus nuomonė gali ir nesutapti su „Omni.lt“ redakcijos pozicija.
