Prezidentas Rolandas Paksas artimiausiu metu turėtų pasirašyti verslininkų parengtą Vyriausybei adresuotą laišką, kuriame prašoma mažinti biurokratines kliūtis, trukdančias verslo plėtrai.
Laiško projekte pateikiama apie 15 pasiūlymų, tarp kurių svarbiausi - sukurti verslą kontroliuojančių institucijų registrą, paskelbti kontrolės metodus, procedūras, reikalavimus bei jų atitikimo įvertinimo kriterijus. Taip pat siūloma teisės aktus rengimą pavesti ne valdžios institucijoms, o nepriklausomiems ekspertams ir panaikinti šiuo metu galiojančius reikalavimus informaciją pateikti kelioms institucijoms, taip išvengiant "siuntinėjimo iš vieno kabineto į kitą".
Laiško projektas, pirmadienį buvo aptartas prezidento susitikime su dokumentą parengusios Antibiurokratinės programos parengimo darbo grupės nariais Tarptautinių prekybos rūmų "Lietuva" direktoriumi Algimantu Akstinu, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentu Rimantu Varkulevičiumi, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktore Laima Mogeniene ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Ugniumi Trumpa.
Po susitikimo su prezidentu grupės atstovai žurnalistams sakė, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 100 verslą kontroliuojančių institucijų, tačiau jų funkcijos, darbo metodai ir procedūros, atskaitomybė nėra tiksliai žinomos. "Čia ne kažkokie miško paukščiai, jie turėtų būti suskaičiuoti", - teigė L. Mogenienė.
U. Trumpos teigimu, laišku Vyriausybei siekiama gauti atsakymus, kada Lietuvos kontrolės institucijos veiks pagal ES principus, kada jų atliekamos funkcijos bus viešos ir aiškios ir kada bus peržiūrėti jau pasenę teisės aktai.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento teigimu, daugiausiai su biurokratija susiduriama išduodant leidimus kokiai nors veiklai.
Kaip pavyzdžius U. Trumpa paminėjo statybos sritį, kurioje reikia gauti ypač daug leidimų, taip pat iki šiol nereformuotas licencijavimo taisykles bei įmonių steigimo procedūras.
L. Mogenienė piktinosi, kad Lietuvoje negalioja jokie sąžiningumo, teisingumo ar kitokie Civiliniame kodekse įtvirtinti principai, o bausmės už padarytas klaidas yra neadekvačios.
Kaip pavyzdį verslininkė paminėjo vienai įmonei paskirtą 18,5 tūkst. litų baudą už 2 tūkst. litų įsiskolinimą, kuris atsirado dėl neatidaus buhalterio. "Bausmė ir nusikaltimas yra visiškai neadekvatūs", - sakė L. Mogenienė.
Prieš mėnesį surengtame susitikime Prezidentūroje verslo struktūrų atstovai pagrasino, kad nesumažinus biurokratijos po Lietuvos prisijungimo prie ES, verslininkai gali perkelti savo verslus į kitas šalis.
BNS
