Remigijus RAINYS
Nors dar ne taip seniai tik užsienio spaudoje skaitydavome apie turtingų porų skyrybas ir jų turto dalybas pagal dar tuokiantis sudarytas vestuvines sutartis, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau tokių sutarčių sudaro ir mūsuose gyvenančios poros. Ir ne tik tie, kurie vartosi it inkstai taukuose viskuo pertekę ir todėl bebijantys, kad skyrybų atveju buvusi žmonelė ar vyrelis neaplaupytų jų gerovės, bet ir dar tik pirmuosius žingsnius į gyvenimą žengiantys jaunuoliai, kurie vestuvinėmis sutartimis pasidalija dar miške bėgiojantį briedį - būsimąsias savo pajamas. Kažin ar šiuos žmones dera vadinti tik savimi besirūpinančiais egoistais bei savo išrinktuoju ar išrinktąja nepasitikinčiais įtaruoliais. Praktika jau rodo, jog sudariusios ikivedybines ar povedybines sutartis poros ir skyrybų atveju viską pasidalija be draskymosi ir purvų laistymo ant vienas kito.
Kalbant sausa juridine kalba, vedybų sutartis - sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyriumi (separacija). Vedybinės sutartys esti dviejų rūšių: ikivedybinės ir povedybinės. Ikivedybinės sutartys sudaromos dar iki santuokos, tačiau įsigalioja tik po vedybų. Mūsuose kol kas populiaresnės povedybinės sutartys, kurios sudaromos bet kuriuo metu po vedybų, tačiau sparčiai daugėja ir ikivedybinių sutarčių. Civilinis kodeksas numato ir sugyventinių sutartis, tačiau kol kas dar nepriimtas įstatymas, reglamentuojantis partnerystės įregistravimo tvarką, todėl kol kas sugyventinių sutartys nesudarinėjamos.
Paprastai vedybinės sutartys sudaromos pas advokatus, tačiau tai nebūtina sąlyga, o ir advokatų paslaugos kainuoja nepigiai. Dažniausiai vienos valandos darbą advokatai vertina nuo 100 iki 300 litų, o didesnės apimties sutarties sudarymas gali užtukti nuo 1 iki 3 ar net 4 valandų. Tačiau raštu sudarytą vedybų sutartį būtina patvirtinti notariškai. Nesilaikant privalomos notarinės formos vedybų sutartis negalioja. Pas notarą abiem sutuoktiniams privaloma atvykti asmeniškai, nes šios sutarties negalima sudaryti per atstovus. Keisti vedybinę sutartį galima tik per teismą. Priklausomai nuo vedybų sutarties sudėtingumo, jos notariškas patvirtinimas kainuoja nuo 100 iki 300 litų.
Tačiau ir notariškai patvirtinta sutartis dar negarantuoja, kad vienam iš sutuoktinių įsiskolinus ar laiku nesugražinus pasiimto kredito, skolintojai nesikėsins į kito sutuoktinio turtą. Civilinio kodekso 3.103 straipsnio 3 dalis numato, kad vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti Vedybų sutarčių rejestre. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus, tačiau tai įrodyti gana nelengva. O vedybų sutarčių rejestras, kuris savo veiklą pradėjo nuo 2002 metų liepos mėnesio 1 dienos, yra viešas ir kiekvienas suinteresuotas asmuo gali gauti jį dominančius registro duomenis nuostatuose numatyta tvarka.
Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga - Teisingumo ministerija, o registro tvarkymo įstaiga yra Centrinė hipotekos įstaiga. Ši įstaiga įsikūrusi Vilniuje, Tilto gatvėje 174. Norint įregistruoti vedybų sutartį būtina pateikti teisingumo ministro nustatytos formos prašymą,vedybų sutartį arba notariškai patvirtintą jos kopiją, santuokos liudijimą arba notariškai patvirtintą jo kopiją ir dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas už vedybų sutarties įregistravimą. Šiuo metu šis mokestis - 25 litai. Jei dokumentus registrui pateikia vieno iš sutuoktinių įgaliotas asmuo, tai jis papildomai turi pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.
Vedybų sutarčių privalumus pirmiausia įvertino verslininkai. Jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir tuo turtu disponuoja bei jį valdo abu sutuoktiniai kartu. Todėl vienas vyras be žmonos sutikimo (arba atvirkščiai) jo negali nei parduoti, nei įkeisti ar dar kaip nors apriboti naudojimąsi savo turtu, todėl visuose turtinė operacijose turi dalyvauti ir kitas sutuoktinis. Todėl ypač verslininkams naudinga sudaryti vedybinę sutartį ir nusistatyti, kad kažkokiu konkrečiu turtu jis disponuos vienas ir jo antroji pusė negaiš laiko, kai jis sudarinės sutartis su tiekėjais ar partneriais, už jas laiduodamas savo turtu.
Kol kas šalyje sudaryta gana nedaug vedybinių sutarčių, nes vis dar egzistuoja stereotipas, kad labai mylint kalbėti apie galimą turto padalijimą yra nepadoru, tačiau kasmet sudarančiųjų vedybines sutartis daugėja. Per pirmąjį vedybų sutarčių registro egzistavimo laikotarpį buvo įregistruotos vos 24 vedybinės sutartis, pernai - jau 160, o per aštuonis šių metų mėnesius - 123. Dažniausiai sutartis sudaro Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų bei rajonų gyventojai. Apie pusę visų vedybinių sutarčių įregistravo Vilniaus krašto gyventojai. Centrinės hipotekos įstaigos Registrų skyriaus vedėjos pavaduotoja Laura Rudokaitė mano, kad tai gali būti paaiškinama tuo, jog didžiųjų miestų gyventojai gal kiek imlesni naujovėms, pagaliau ir verslas labiau koncentruojasi apie didmiesčius. Dažniausiai vedybines sutartis mūsuose sudaro vyresni, nuo 40 iki 50 metų amžiaus piliečiai, kartais jau patyrę ankstesnių santuokų skyrybų vargus ir nebenorintys to turto dalybų pragaro praeiti dar kartą. Vis aktyviau vedybines sutartis registruoja 31-40 metų amžiaus vyrai ir 21-30 metų moterys. Jaunimas vedybinėse sutartyse numato būsimojo turto teisines dalybas, nors jį dažniausiai dar reikia užgyventi. Vyresnieji baiminasi likti be pastogės virš galvos, todėl povedybinėse sutartyse įvairiomis dalimis įsiteisina bendrai išpirktus butus. Nors anksčiau vedybines sutartis registruodavo turtingesni žmonės, tačiau dabar svarstyklių lėkštelė vis labiau krypsta tik savarankišką gyvenimą pradedančio jaunimo pusėn. Pagaliau savo interesų ima paisyti ir už užsieniečių ištekančios lietuvaitės. Jau įregistruota keliolika vedybinių sutarčių, kuriomis į Afrikos ar arabų kraštus nutekančios jaunosios tarsi bando apsidrausti nuo jų laukiančios nežinomybės.
Vedybų sutarčių registre registruojamos tik turtinius santykius reguliuojančios vedybinių sutarčių dalys, todėl jos dažniausiai užima tik vieną ar du puslapius kompiuteriu spausdinto teksto. Pati didžiausia užregistruota sutartis, kurioje gausu įvairiausių išlygų, išdėstyta tik septyniuose puslapiuose. Lauros Rudokaitės teigimu, kol kas neįregistruotas nė vienas vedybinės sutarties pakeitimas, tačiau ne todėl, kad jos sudaromos idealiai, o todėl, kad dar prabėgo per mažas laikas nuo jų registravimo pradžios. Smulkmeniški žmonės sutartyse surašo net per vestuves gautas dovanas ir jų pasidalijimo skyrybų atveju galimybes, o įžvalgesni numato, kaip bus finansuojamos būsimų vaikų studijos ar tarpusavio išlaikymo perspektyvos. Teisinio tyrimo, ar vedybinė sutartis neprieštarauja įstatymams, vedybinių sutarčių registras neatlieka, tuo turi įsitikinti sutartį patvirtinęs notaras. Kol kas registras atsisakė registruoti tik kelias vedybines sutartis, kai nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai ar nekantruoliai norėjo registruoti ikivedybines sutartis dar nebūdami susituokę.
Vedybų sutartis gali sudaryti tik veiksnus pilnametis asmuo. Ribotai veiksnus sutuoktinis vedybų sutartį gali sudaryti tik tada, kai yra rašytinis juo besirūpinančio žmogaus sutikimas. Jei tokio sutikimo nėra, leidimą sudaryti tokią sutartį gali duoti tik teismas.
Centrinės hipotekos įstaigos Registrų skyriaus vedėjos pavaduotoja Laura Rudokaitė linki visiems sudarantiesiems vedybines sutartis nepatingėti jas atidžiai perskaityti. Mūsuose dažnai ne tik vedybinės, bet ir įvairios kitokios sutartis dažnai pasirašomos jų net neskaičius, o vėliau, iškilus ginčams, teisinamasi, kad kažko nesuprato ar suprato ne taip. Visi neaiškumai turi būti išsiaiškinti iki padedant savo parašą po sutartimi, kad vėliau nereikėtų nukentėti ar gaišti laiką teismuose.
