Dažnai per žiniasklaidą girdime, kad jie, socialdemokratai, gina vargingesnių Lietuvos žmonių interesus. Taip turėtų būti, bet aš neradau nė vieno tai patvirtinančio pavyzdžio. Pavyzdžiui, giriasi tuo, kas jų spaudimu buvo 9 procentais sumažintas PVM už butų šildymą. O juk tai pirmiausia naudinga turtingiesiems ir pasiturintiems gyventojams. Vargingiau gyvenantiems, socialiai remtiniems piliečiams tai nieko nekeičia. Maža to - turbūt maždaug pusė Lietuvos gyventojų turi autonomines šildymo sistemas. Jie šildo savo butus malkomis, anglimis, elektra, dujomis ir t. t. Tai beveik visi kaimų, miestelių, dalis miesto gyventojų. Jiems tų 9 procentų niekas neprideda. Taigi išeina, kad pusė Lietuvos gyventojų moka mokesčius ne tik už save, bet ir už tuos turtinguosius.
Panašiai yra ir su socialdemokratų siūlymu padidinti neapmokestinamas pajamas iki 320 litų. Vėl daugiausia laimi turtingieji, na, o kaimų, miestelių gyventojai, kurie negauna algų, bedarbiai, pensininkai, kaip jie?
Arba socialdemokratų siūlymas 9 procentais sumažinti pridėtinės vertės mokestį maisto produktams. Vėlgi laimi turtingieji, nes jie perka 2-3 kartus daugiau maisto produktų, o menkas pajamas turintieji tiek nenusipirks.
Vieną dalyką naujoji valdžia padarė protingai - apribojo pensijų dydį dirbantiems pensininkams. Nesuprantu, kaip galima lyginti dirbantį pensininką su bedarbiu. Turbūt beveik visi dirbantys pensininkai turi pastogę, gauna algą, dalį pensijos. O ką turi bedarbiai?
Vėl socialdemokratų iniciatyva bandoma grįžti prie senos tvarkos. Suprantama, kad mažinant bedarbystę reikia kurti naujas darbo vietas, bet dėl to reikia tobulinti įstatymus, pritraukti vietinį ir užsienio kapitalą, o tai taip greitai nevyksta. Ir, aišku, nekalbėti apie galimą nacionalizaciją, kaip prasitarė vienas iš socialdemokratų lyderių.
Lietuva labiau ekonomiškai atsilikusi nei Estija ar Latvija. Tai ne tik Rusijos krizės padarinys.
Svarbiausia, mano nuomone, - tai socialdemokratinės politikos "žingsnis po žingsnio" pasekmė. Kai žmonės turėjo daugiau idealizmo, buvo visuotinio pakilimo laikotarpis, tada reikėjo vykdyti radikalias reformas, ką ir darė mūsų šiauriniai kaimynai, o ne socialdemokratiškai žingsniuoti po žingsnelį. O dabar bet kokios radikalesnės reformos sutinkamos riksmais, kelių blokadomis ir t. t.
Aišku, ne vien socialdemokratai kalti dėl mūsų ekonominio išsivystymo, bet ir jų kaltė nemaža.
Norėčiau, kad mūsų opozicija atsisuktų į vargingesniuosius. Jų siekimas, jeigu toks yra, - pagerinti vargstančiųjų gyvenimą - eina iš kito galo ir mažai liečia varginguosius.
V. Žiogas, Širvintų raj.
