Birutė KARBAUSKIENĖ
Vilnietis Sigitas Kilijonas (43 m.) niekada nebuvo ramaus būdo. Išgerti mėgo, dirbti nenorėjo. Buvo teistas net tris kartus. Paskutiniaisiais metais, nors ir turėjo šiokį tokį stogą virš galvos, gyveno valkatos gyvenimą - rausėsi konteineriuose, rinko tuščius butelius, o už juos gautus pinigus tuoj pat iškeisdavo į odekoloną, losjoną arba langų valiklį. Turėjo S. Kilijonas ir draugę, bendramintę ir bendražygę, savo vienmetę Leokadiją Pečiulevičienę. Kartu šaltomis naktimis glausdavosi, kartu losjono buteliuku dalindavosi ir savo šunišką gyvenimą keikdavo.
2000-ųjų gruodžio 13-osios rytą sugyventiniai susiruošė į kasdieninį buteliavimo žygį. Jis buvo gana sėkmingas, tad, nusipirkę "bomžų konjako" - langų valiklio, Sigitas ir Leokadija patraukė pas draugą Praną Okusinskį.
Prasidėjo linksmybės. Gurkšnis po gurkšnio, draugai susikivirčijo. S. Kilijonas puolė mušti P. Okusinskį, tačiau, savo nelaimei, įsikišo L. Pečiulevičienė. Už tai, kad lenda į vyrų reikalus, moteris tuoj pat sugyventinio buvo pavaišinta kumščiu į pasmakrę. Įsižeidė Leokadija dėl tokio grubaus elgesio, apsisuko eiti iš buto, tačiau S. Kilijono buvo sustabdyta. Mušė jis ją bute, daužė ir spardė laiptinėje, dar kelis smūgius sudavė kieme. To ir taip nestipriai moteriai užteko. Nuo patirtų sužalojimų L. Pečiulevičienė mirė.
Atrodytų, S. Kilijonui nieko kito nebeliko, tik gailėtis dėl nusikaltimo, tačiau teisme jis pakeitė savo parodymus ir pradėjo aiškinti, jog prisipažino įvykdęs nužudymą tik todėl, kad tardymo metu buvo mušamas.
Deja, iš faktų ir liudytojų parodymų paaiškėjo visai kas kita. Teisiamojo žodžiais nepatikėjo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys. Už žiaurų sugyventinės nužudymą jis skyrė Sigitui Kilijonui 9 metus nelaisvės. Bausmę vyras turės atlikti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
