Organizmo imuninė sistema padeda apsiginti nuo ligų sukėlėjų gamindama antikūnus, kurie naikina virusus. Bet ji ne visada veikia sklandžiai, kai kurių žmonių organizme imuninė sistema gamina vadinamuosius autoantikūnus, kurie naikina savojo organizmo ląsteles. Tokie asmenys serga autoimunine liga, kuri turi labai skaudžių pasekmių.
Geriausiai žinomi jos pavyzdžiai – I tipo diabetas ir dauginė sklerozė. Mokslininkai įtaria, kad tokios kilmės ligų yra gerokai daugiau, kad kai kuriuos psichikos ligomis vadinamus sveikatos sutrikimus lemia nesklandi imuninės sistemos veikla. Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ Stokholmo Karolinskos instituto mokslininkai, vadovaujami Sergejaus Fetisovo, skelbia hipotezę apie autoimuninę valgymo sutrikimų – anoreksijos ir bulimijos – kilmę.
Anoreksija vadinama apetito stoka, liguistas nevalgumas, o bulimija – nesveikai padidėjęs alkio jausmas. Dr. S. Fetissovas tvirtina, kad šiuos valgymo sutrikimus lemia organizmo gaminami hormono melanokortino autoantikūnai. Šis hormonas dalyvauja reguliuojant ne tik organizmo atsaką į stresą, elgesį įvairiose socialinėse situacijose, bet ir maitinimąsi. Mokslininkai tyrė trijų grupių moterų kraujo serumą. Pirmosios grupės moterims diagnozuota anoreksija, antrosios – bulimija, trečioji neturėjo valgymo sutrikimų. Beje, tokios maitinimosi problemos gerokai dažniau vargina moteris negu vyrus. Vertinant rezultatus, atsižvelgta ir į su valgymo sutrikimais siejamas psichologines savybes – perdėtą tobulybės siekį, nepasitenkinimą savo išvaizda, amžiną norą sublogti, nepasitikėjimą savo jėgomis ir depresines nuotaikas.
Tyrimo išvados nustebino pačius jo autorius: išryškėjo melanokortino autoantikūnų teigiama koreliacija su anoreksija ir neigiama su bulimija. Šio reiškinio priežastis kol kas neaiški, bet tyrėjai sako, kad bakterijų ir virusų pasaulyje taip pat yra mimikrija, arba supanašėjimu, vadinamas reiškinys. Bakterijos ir virusai, norėdami apgauti imuninę sistemą, gamina panašius į organizmo proteinus. Imuninė sistema reaguoja ryžtingai – ji kovoja antikūnais. Kai skirtumas tarp svetimų ir savų proteinų labai menkas, gali gamintis tokie antikūnai, kurie naikina savas ląsteles. Molekulių pasaulyje mimikrijos savybių turi E. Coli bakterijos ar A gripo virusai. Mokslininkai ieško sąsajų tarp minėtųjų ligų sukėlėjų gaminamų proteinų ir melanokortino antikūnų.
Anoreksija ir bulimija siejamos su tam tikromis žmonių būdo ypatybėmis. Anoreksija suserga pernelyg sąžiningi ir tobulybės ieškantys žmonės, o bulimija vargina sunkiai save kontroliuojančius, mėgstančius rizikuoti asmenis. Tai reiškia, kad galime kalbėti ir apie paveldimą arba įgyjamą polinkį valgymo sutrikimams. Dr. S. Fetisovas mano, kad autoimuninės kilmės gali būti ir įkyriųjų būsenų sindromas, šizofrenija ir Tureto sindromas. Jei mokslininkų hipotezės pasitvirtins, sulauksime ir kito požiūrio į vaistus nuo dabar sunkiai gydomų psichikos ligomis vadinamų sveikatos sutrikimų.
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
www.lrt.lt
Apie taršą
Dvidešimt metų trukusio tyrimo rezultatai rodo, kad nepakankamai vertinami oro taršos padariniai žmonių sveikatai. Žmonių sergamumo ir mirtingumo ryšys su užteršta aplinka gerokai stipresnis, nei dabar manoma.
Michaelis Jerrettas ir jo kolegos iš Pietų Kalifornijos universiteto Los Andžele du dešimtmečius analizavo duomenis apie 23 tūkst. miesto gyventojų sveikatą ir lygino juos su atmosferos taršos rodikliais. Kai smulkiųjų dalelių, kurių skersmuo mažesnis už 2,5 mikrono padidėdavo iki 10 mikronų, nuo 11 proc. iki 17 proc. sustiprėdavo gyventojų mirtingumo rizika.
Žurnale „Epidemiology“ M. Jerrettas rašo, kad padidėjus taršai, didėja ir mirtingumo nuo visų ligų rodikliai, bet labiausiai ryškus atmosferos taršos ryšys su širdies ligomis ir plaučių vėžiu. Tame pačiame leidinyje skelbiami ir Pietų Kalifornijos universiteto Keko medicinos mokyklos tyrėjų duomenys apie vaikų sergamumo astmos ryšį su užterštu oru. Apibendrinus duomenis apie 208 vaikų iš 10 miestų sveikatą, paaiškėjo, kad dažniau astma serga netoli greitkelių gyvenantys vaikai. Tyrimo vadovas W. Jamesas Gaudermanas tvirtina, kad reikėtų keisti visuomenės nepakankamai griežtą požiūrį į aplinkos taršą.
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
www.lrt.lt
