“Mano pagrindinis tikslas - savo žiniomis ir patirtimi, turimais kontaktais su užsienio valstybių vadovais tarnauti Lietuvos žmonių labui”, - sako prezidentas Valdas Adamkus. Ir teigia, kad šį uždavinį gali įvykdyti geriau nei kiti kandidatai. O taip pat yra įsitikinęs, kad pagarba žmogui galėtų išspręsti gausybę dabartinę Lietuvą kamuojančių problemų.
Sakėte, kad einate į prezidento rinkimus, norėdamas atkurti prezidento institucijos moralinį autoritetą. Lietuvos žmonėms rūpi, ką jiems siūlote, kokius norėtumėte padaryti darbus, kad jų gyvenimas pagerėtų.
Mūsų valstybinėje struktūroje Prezidentūra kaip institucija sunaikinta. Oficialūs vizitai buvo atidėti - žiūrint ir laukiant, kaipgi galų gale Lietuva susitvarkys viduje.
Todėl noriu grįžti ir užbaigti tai, ko nesu dar padaręs. Pirmasis etapas buvo įvesti Lietuvą į pasaulines organizacijas, gauti jų pripažinimą. Tas etapas sėkmingai baigtas. Didžiuojuosi tais pasiekimais, didžiuojuosi visais Lietuvos žmonėmis, kurių dėka, jų ryžtingumu tai buvo padarytas. Tai ne vieno žmogaus, o visos mūsų tautos ir tų žmonių, kuriems tas darbas buvo pavestas, nuopelnas.
Antroji to darbo dalis - pasinaudoti laimėjimais ir realiai juos pritaikyti Lietuvos vidaus gyvenime, kad jie pasiektų kiekvieną Lietuvos žmogų, kiekvieną šeimą. O kad mes turime socialinių, ekonominių problemų - niekam ne paslaptis.
Mano pagrindinis tikslas - savo žiniomis ir patirtimi, turimais kontaktais su užsienio valstybių vadovais tarnauti Lietuvos žmonių labui. Žvelgdamas į mūsų kandidatus prezidento rinkimuose, nedvejodamas galiu pasakyti, kad aš galiu tą uždavinį atlikti gerai, drįstu sakyti, galbūt geriau negu mano konkurentai.
Prasidėjus rinkimų kovai, pasigirsta balsų, kad jūs per ankstesnius penkerius prezidentavimo metus beveik nieko nenuveikėte. Ką galėtumėte į tai atsakyti?
Galima švaistytis kaltinimais ir kaltinti neryžtingumu. Bet kur išryškėja tas neryžtingumas?
Nejaugi Lietuvos gyvenimas per penkerius metus buvo sustingęs, nepajudėjo iš vietos, nebuvo jokių pasiekimų? Atsimerkime, apsižvalgykime. Negi Lietuvos vidaus gyvenime niekas nepagerėjo? Taip, norisi matyti daugiau, norisi, kad geriau gyventų visi Lietuvos žmonės.
Galima ieškoti priežasčių, tačiau pasakyti, kad Lietuvos gyvenimas nepajudėjo į priekį, nesąžininga. Pažiūrėkime į ekonominius rodiklius. Kalbėdami apie mūsų pažangą, pripažįstame, kad Lietuvos vidaus produktas pasiekė 9 procentus. Parodykite man kitą Europos šalį, kuri galėtų tokiais skaičiais pasidžiaugti.
Štai nedarbas Lietuvoje yra kiek daugiau nei 10 proc., bet skaičiai buvo dar didesni - 15, 16 proc., nekalbu jau apie tas vietoves, kur buvo 22 procentai bedarbių. Ar tai nėra visų mūsų veikiančių programų, fondų, atėjusių į Lietuvą, pasiekimai? Aišku, nedarbo lygis turi mažėti - aš manau, kad Lietuvoje jis turėtų siekti 5-6 procentus.
Pažiūrėkime į kai kurių mūsų miestų augimą - jis stulbinantis. Aišku, viena didelė mūsų nesėkmė - mes nepajėgėme susikoncentruoti ir pasiekti, kad gerovė būtų juntama už didžiųjų miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos - ribų.
Mano tikslas šiandien - panaudoti tas galimybes, kurios ateina į Lietuvą, jos turi būti planingai panaudojamos ten, kur jos labiausiai reikalingos - provincijoje, žemės ūkyje, kad mes įveiktume skurdą, kuris egzistuoja tarp mūsų.
Kaip manote, kodėl nenorima pastebėti šių pasiekimų, kodėl realybė piešiama niūriomis spalvomis, kodėl kai kurie politikai mėgsta sakyti, kad nieko gera apskritai nebuvo?
Atsakymas būtų labai paprastas - savanaudiškais savo partijos tikslais stengiamasi sumenkinti tuos pasiekimus, kad būtų galima pasakyti: ateisime mes ir viską padarysime kitaip, o kas buvo iki šiol - neegzistuoja. Nieko tuo nenustebinsi.
Tačiau jei sąžiningai pažvelgsime į Lietuvos padėtį - nesame paskutinių eilėse. Pasižvalgykime į užsienį, labai netoli mūsų - tikrai pasijusime geriau. Nesiūlau žvelgti į Rytus - Rytai nėra rodiklis, pagal kurį turėtume orientuotis. Pažiūrėkime į Vakarus, į valstybes, kurios yra už mus didesnės. Sąžiningai viską įvertinus, esame net ir kai kurias Vakarų valstybes tam tikrais požiūriais pralenkę.
Skirstymas į “jus” ir “mus” - nepriimtinas
Socialdemokratai pareiškė, kad jūs ilgą laiką negyvenote Lietuvoje, neišmanote jos reikalų - taigi prisiminta 1997 metų prezidento rinkimų retorika. Ar jūsų neskaudina toks jūsų atstūmimas vien todėl, kad priklausote išeivijai?
Nereikia grįžti į 1997 metus - vos prieš keletą savaičių per Lietuvos televiziją nuskambėjo panaši gaida: esu tas žmogus, kuris nepažįsta Lietuvos gyvenimo, nepažįsta Lietuvos žmonių. Skaudžiausia tai, kad mes, kaip lietuvių tauta, tebeskirstome save į “jus” ir “mus” - man tas nepriimtina.
Mano pažiūriu, yra viena lietuvių tauta - “mes”, ir tol kol bandysime save skirstyti - o dabar populiaru dar skirstyti į elitą ir “runkelius” - tol pjausime tą šaką, ant kurios sėdime.
Todėl laikas parodyti savo supratimą ir jei tikrai norime būti brandi, save gerbianti ir kitus gerbianti tauta - atsisakykime kito žmogaus niekinimo.
Viena iš mūsų didžiausių problemų - mes gyvename praeities šešėlyje, kur pagarba žmogui neegzistavo. Pradėkime gerbti ne tik savo, bet savo artimo įsitikinimus. Pagarba žmogui grąžins daug moralinių vertybių, leis mums pažvelgti daug lengviau į tas problemas, kurios slegia mūsų visą bendruomenę.
Rinkiminės dėlionės
Konservatoriai pareiškė, kad jus į rinkimus įviliojo socialdemokratai, norėdami, kad jūs juos pralaimėtumėte ir taip parastumėte autoritetą bei įtaką politiniame gyvenime. Kaip jūs tai pakomentuotumėte?
Kiekvienas turi teisę žvelgti į įvykius savaip. Jei tai naudinga socialdemokratų partijos rinkimų kovoje - negali jiems to uždrausti. O man juokinga tokių pasakymų klausytis. Bet jei ant tos meškerės pateko ir kitos politinės grupės - tai parodo mūsų politinį brandumą. Todėl to pareiškimo nekomentuosiu, vildamasis, kad ateityje tokių pasisakymų sugebėsime atsisakyti.
Kaip apibūdintumėte dabartinius santykius su konservatorių partija? Jie skelbia, kad remia ir jus, ir Petrą Auštrevičių.
Mano santykiai su visomis Lietuvos politinėmis partijomis, kurios yra konstruktyvios, yra vienodi. Nei konservatoriams, nei kitoms partijoms tiesiogiai nepriklausau, remiu visas geras idėjas, esu pasiryžęs konstruktyviai dirbti, ieškoti kompromisų, sprendimų, kurie būtų reikšmingi mūsų valstybinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo problemų sprendimui. Išskirtinio ryšio su konservatorių partija neturiu.
Eidamas į rinkimus, sakėte, kad kandidatuojate dėl to, kad kandidatuoja Rolandas Paksas. Jeigu R. Paksui bus neleista kandidatuoti į prezidentus, ar liksite rinkimų kovoje?
Tai buvo vienas pagrindinių motyvų - mano moralinė pareiga. Jei žmogus, kuris pamynė Konstituciją ir priesaiką - o tai pripažino tautos rinktas Seimas ir patvirtino Konstitucinis Teismas - gali teisinėje demokratinėje valstybėje viešai tai neigti, tai mano pareiga atsistoti, pareikšti protestą ir dar kartą dalyvauti rinkimuose.
Tačiau šiandien nesureikšminu to vieno įvykio - žiūriu plačiau ir galvoju, kad yra daug reikalingų sprendimų, kur galiu panaudoti patirtį, įgytą tiek dirbant Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Susitikinėjate su žmonėmis - ką jie jums sako?
Negirdėjau nieko nauja. Nesvarbu, kad ir kur būčiau - reiškiamas tas pats susirūpinimas ateitimi, kalbama apie sunkų gyvenimą, neviltį, kai kur aiškiai pasakoma, kad jau nieko artimiausiu metu nebesitikima. Tai sunkiausia rinkimų kampanijoje - kai matai, kaip žmonės praranda viltį. Bet tai dar labiau įpareigoja - turime dėti visas pastangas, kad per kitą kadenciją - kad ir kas būtų prie valstybės vadovo vairo - visos pastangos būtų nukreiptos ne kur kitur, bet į žmogų.
“Tikiuosi, kad po rinkimų galėsime ramia širdimi pažiūrėti viens kitam į akis”
Praeiti rinkimai buvo šiurkštūs - kaip bokso varžybos.
Per švelniai pasakyta.
Ar tikitės, kad ši rinkimų kova bus garbinga?
Aš raginčiau visus pretendentus išlikti korektiškiems, kad pristatytume Lietuvos žmonėms tik faktus ir savo idėjas, kokią mes norime matyti ateities Lietuvą, kaip sukurti stiprią valstybę ir Lietuvos žmonių gerovę.
Neapsiribokime siaurais partiniais interesais bet kokia kaina laimėti rinkimus. Tikiuosi, kad pavyks išvengti purvo, o po rinkimų - kad ir kas laimėtų - galėsime ramia širdimi pažiūrėti viens kitam į akis ir paduoti viens kitam ranką.
Dar kartą apie “Williams”
Žiniasklaidoje pasigirdo balsų, kad socialdemokratai prieš rinkimus paskelbs išvadas apie “Williams”, kurios nebus palankios ir konservatoriams, ir jums asmeniškai. Kodėl visą laiką prisimenama “Williams” istorija?
Gaila, kad tokia kompanija kaip “Williams” atėjo į Lietuvą ir sugadino ne tik savo vardą, bet ir amerikiečių verslo reputaciją, todėl dabar vakarietiškojo verslo atėjimas į Lietuvą kai kuriuose sluoksniuose dar kelia abejonių. Tačiau tai nepažeidžia principo, kad Lietuvai reikia orientuotis į Vakarus, kad reikia kuo daugiau Vakarų verslo žmonių ir jų garbingų, gerų kompanijų dalyvavimo keliant Lietuvos ekonominį gyvenimą. To, žiūrėdamas į ateitį, aš nesiūlyčiau atsisakyti.
O kad socialdemokratai pasigavo šį vienos amerikiečių kompanijos nesėkmingą atvejį ir naudoja savo siauriems politiniams tikslams - manęs nestebina; kad ir kiek aš apie tai kalbėčiau ar aiškinčiau, jų tikslas - parodyti, koks esu nenaudėlis Lietuvos valstybės ir žmonių atžvilgiu. Tai jų pasirinktas rinkimų kampanijos kelias - nesvarbu, kad ir kokie būtų mano argumentai bei skaičiai.
Manau, kad “Williams” atėjimas į Lietuvą buvo žalingas, bet atsižvelgiant į tuometines sąlygą, kito kelio nebuvo - tik nesustabdyti šito reikalo. Tačiau ir tuo metu buvau aiškiai ir tvirtai pareiškęs savo nuomonę, kad tam sandėriui nepritariu. Tai buvo situacija, kai iš dviejų blogybių reikėjo rinktis mažesnę. Tai pasiteisina - nes šiandien, vertinant bendrus rezultatus, Lietuvai tai išeina į naudą.
Apie Rytų įtaką
Per Paksogeitą buvo kalbama apie kaimyninės šalies specialiųjų tarnybų veiklą Lietuvoje. Kai kurie politikai dabar vėl prabilo apie tai, kad per rinkimus Rytuose nebus sėdima sudėjus rankas ir kad bus mėginama vienaip ar kitaip juos paveikti. Ar jūs matote Rusijos įtaką Lietuvos politiniams procesams?
Galima prisiminti praėjusius rinkimus, kuriuose buvo akivaizdūs tam tikrų asmenų, įstaigų užmojai ir interesai. Dėl to jau niekas Lietuvoje neabejoja, nes to rezultatus - valstybinę krizę - mes ir šiandien išgyvename.
Žiūrint į ateitį, manau, kad įvairios tarnybos dirbo ir dirbs - mes turime būti budrūs ir atitinkamai reaguoti, plėtoti savo užsienio politiką.
Ačiū jums už pokalbį.
Kalbėjosi Virginijus Savukynas ([email protected])
