Lietuvos laukuose, miškuose ir pievose auga gausybė vaistinių augalų - tereikia išsiaiškinti, kokioms ligoms gydyti vienoks ar kitoks augalas tinka, ir tinkamai juos pasiruošti.
Vaistažoles patariama rinkti tuomet, kai jose yra daugiausia veikliosios (gydomosios) medžiagos. Žolinių augalų viršžeminėje dalyje tokių medžiagų daugiausia būna prieš žydėjimą arba žydėjimo pradžioje, šaknyse ir šakniastiebiuose - vegetacijos pabaigoje. Geriausia vaistažoles rinkti giedrą dieną po pietų - nepatariama to daryti po lietaus arba ankstų rytą. Džiovinama pavėsyje, šiltoje patalpoje. Paruoštos vaistažolės laikomos uždarytuose stikliniuose, metaliniuose ar mediniuose indeliuose.
Reikėtų atminti tai, jog vaistažolių negalima pradėti vartoti nepasitarus su gydytoju. Mat tik jis nustato tikslią diagnozę ir žino, koks vaistingasis augalas kokiu atveju gali padėti, o kokiu - pakenkti.
Kai atsiranda vočių...
Votys ir kiti pūliniai gydomi suminkštėjusiu bičių pikiu. Plonas bičių pikio sluoksnis užtepamas ant pūlinio, šiltai aprišama. Toks tvarstis dedamas du tris kartus kas antrą dieną.
Votys ir kiti pūlinukai gydomi tepalu, kuris ruošiamas iš aliejaus, kiaulės taukų ir sviesto. Riebalai kaitinami, kol sutirštėja, įdedama bičių pikio ir maišoma, kol pasidarys vientisa masė. 0,5 litro riebalų reikia 100 g bičių pikio. Paruoštas tepalas laikomas sausoje, tamsioje vietoje.
Votis (pūlinius) greitai suminkština žirnių miltų kompresėliai, taip pat susmulkinti ar sveiki keliais sluoksniai uždėti grikių lapai.
Kad pūlinys greičiau "subręstų", ant skaudamos vietos uždedama karštame piene sumirkytos ruginės duonos tyrės. Tinka ir piene virtos sutrintos pupų sėklos, taip pat iš pupelių miltų ir medaus pagaminti "paplotėliai", svogūnų košelė su pienu ir keptais svogūnais. Pastarasis ruošinys labai tinka ir turintiesiems nuospaudų - reikia dėti ant jų tokios košelės kompresiukus.
Votis ir kitas pūliuojančias žaizdas puikiai valo, padeda joms gyti svogūnų sultys ir šviežiai paruošta svogūnų košelė. Tinka ir iškeptas svogūnas, kurį reikia perpjauti pusiau ir uždėti ant voties (keisti kas kelias valandas).
Ant pūliuojančių žaizdų bei kitų lėtinių odos opų tinka dėti gervuogių lapų nuoviro pavilgus ar susmulkintus lapus.
Votis gydo toks tepaliukas: 20 g eglės gyvasakių įdėti į sutarkuotą svogūną, įpilti 50 g aliejaus ir 15 g vario sulfato (mėlynojo akmenėlio). Viską gerai išmaišyti ir užvirinti. Labai padeda ir ruginių miltų, sumaišytų su medumi, tyrelė. Ja ištepama skaudama vieta, aprišama neperšlampamu popieriumi ir keletą valandų palaikoma.
Kad votys nekiltų, kūno oda būtų sveika, patariama profilaktiškai gerti dilgėlių lapų antpilą - jis valo kraują.
