Perskaičiusi eilinį "Akistatos" numerį, labai nustebau. Kaliniai skundžiasi savo gyvenimo sąlygomis, blogu maistu. Tai absurdas. Jeigu jie gyventų taip, kaip mes, pensininkai, gaunantys 213 litų ir dar mažiau, tai tikrai jiems būtų bausmė. Plėšė, žudė, niekino, prievartavo - o dabar girdi: jiems negana pusryčių, pietų ir vakarienės. Ir dar tokios, kokia aprašyta jūsų laikraštyje. Jeigu mane taip maitintų, man pakaktų ir 50 litų pensijos - vaistams. Taigi jūs atėmėt iš pensininkų paskutinius litus, palikot be duonos kąsnio visam mėnesiui, be sveikatos, o gal ir be gyvybės. Išprievartavot bejėgę moterį ar nepilnametę mergaitę. Patenkinot savo gyvuliškas aistras ar net nužudėt sužvėrėję ir dar reikalaujat geresnio maisto, geresnių gyvenimo sąlygų? Mano pusryčiai - bulvės, pietūs - bulvytės, vakarienė - bulvelės. Ir dar baimė. Baimė ne dėl to, kad nužudysit dėl kelių litų ar tų bulvyčių, bet dėl to, kad paliksit invalide, suluošinta, be sveikatos, kad negalėsiu numirti su Dievo pagalba. Jums, nusikaltėliai, reikėtų juodos duonos ir vandens, tikrai griežto režimo, atpratinti nuo rūkalų ir pasimatymų. Gal tada būtumėt žmonės.
Ona Češkevičienė, Rudamina
