Danielė BAUKUTĖ
Apie sostinėje, Daukšos gatvėje, gyvenusius motiną ir sūnų Kliukovskius kaimynai nebuvo geros nuomonės - į jų butą užsukdavo kas netingėdavo bet kuriuo paros metu. Larisa Kliukovskaja bei jos jau "zeko" patirtį turintis sūnus Grigorijus iš savo buto buvo padarę, liaudiškai tariant, landynę.
Triukšmo dar padaugėjo, kai į tą patį butelį atsikraustė gyventi L. Kliukovskajos brolis Stepaitis su savo sugyventine Genoefa Michnovič, smulkaus kūno sudėjimo, tačiau taurelės išlenkti nevengiančia moteriške. Būtent dėl šios silpnybės Genoefa seniai nebendravo su savo giminaičiais, daugelį metų jos buvo nemačiusi ir tikra sesuo, vėliau baudžiamojoje byloje pripažinta nukentėjusiąja, bet dėl sesers mirties nereiškusi net civilinio ieškinio jos žudikui...
Šių metų vasario 18-osios rytas Kliukovskių bute prasidėjo kaip įprasta - Grigorijus išmovė pas draugus, o sugyventiniai patraukė į kasdieninį savo pasivaikščiojimą Vilniaus gatvėmis. Grįžo jau temstant. Abu buvo labai pavargę, tad griuvo į ant grindų patiestą patalą miegoti. Nusnaudus porą valandų, sugrįžo G. Kliukovskis - jau gerokai įkaušęs, tačiau su buteliu degtinės rankose...
Kaip per parengtinį tardymą aiškino Stepaitis, Grigorijus nežinia dėl ko prikėlęs iš miegų ir trenkęs per galvą. Po to užsipuolęs niekuo dėtą Genoefą, daužęs ją rankomis, spardęs. Grigorijus, pasak liudytojo (beje, teisme Stepaitis nebuvo apklaustas, nes vyras neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir net priėmus nutartį dėl atvesdinimo policijos pareigūnams nepavyko jo surasti), aprimo tik šiam įsikišus. Trenkęs durimis G. Kliukovskis išėjo, bet po kiek laiko sugrįžo su dviem draugeliais ir sėdo gerti. Kompaniją jiems palaikė ir L. Kliukovskaja.
Pats G. Kliukovskis ir jo motina apie tą vakarą kalba kitaip. Jų teigimu, Grigorijui atnešus butelį, prie stalo sėdo visi, tačiau apgirtusi Genoefa įžeidė vaišingą šeimininką ir už tai buvo šiek tiek "paauklėta".
Kad ir kaip ten buvo, dabar jau ne taip svarbu. Aišku tiek, kad pirmadienį G. Michnovič jautėsi labai blogai, skundėsi skausmais šone ir visą dieną nesikėlė iš lovos. Sveikata nepagerėjo ir vakarop, tačiau sumuštai moteriai greitosios pagalbos kviesti niekas neskubėjo - ne pirmas kartas, praeis. Tačiau prasikankinusi visą naktį, vasario 20-osios rytą (apie 7 valandą) Genoefa ėmė ir pasimirė. Tik tada paaiškėjo, kad G. Kliukovskio "auklėjimas" peržengė visas ribas - G. Michnovič lūžo penki šonkauliai, plyšo kepenys, buvo pažeisti kiti vidaus organai.
Dėl šio nusikaltimo sulaikytą G. Kliukovskį dar bandė gelbėti motina: ji viskuo kaltino nuolat girtavusią ir kažkur valkatavusią Genoefą ir net brolio prašė sakyti, jog moterį mieste sumušė "bomžai". Vėliau abu Kliukovskiai bandė visą kaltę suversti G. Michnovič sugyventiniui - neva šis ją mirtinai "apskaldęs". Tačiau kaimynų parodymai ir faktai bylojo ką kita.
G. Kliukovskis buvo pripažintas esąs kaltas dėl tyčinio nužudymo ir nuteistas kalėti 9 metus. Bausmę jis turės atlikti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Toks Vilniaus apygardos teismo teisėjo P. Frolovo sprendimas labai papiktino G. Kliukovskio giminaičius - moterys pradėjo raudoti, o vyrai keiktis.
- Už šitą pastipusią žiurkę - net devynerius metus! - nerimo vienas pamušta akimi vyrukas.
Emocijos liejosi ir išėjus iš teismo pastato. Vakarykštėmis išgertuvėmis dvokiantys artimieji grasino šio reikalo taip lengvai nepaliksiantys.
