Albertas ONIŪNAS
Kitą savaitę Zarasų rajono prokuratūroje bus pateiktas kaltinimas prieš kelias dienas Vilniuje sulaikytam Visagino gyventojui Ivanui Budinui ( 39 m.). Jis įtariamas nužudęs uteniškį vairuotoją Romą Deveikį ( 45 m.). I. Budino pagalbininkai, vilniečiai Ana Andriuškevič ( 22 m.) ir metais vyresnis jos pusbrolis Nikolajus Mališevskis, sulaikyti ir suimti sausio viduryje. Teismas leido suimti visus tris įtariamuosius 2-3 mėnesiams. Tiriant šį nužudymą gerai pasidarbavo Zarasų, Visagino, Utenos kriminalistai, o pagrindinį žudiką susekė ir sulaikė Vilniaus ONTT operatyvininkai.
Meilė ir kirvis
Ivanas Rusilovas kilęs iš Švenčionių. Ten ir gyveno su žmona bei dviem vaikais baraku vadinamame bendrabutyje. Taip atsitiko, kad Ivanas artimai susidraugavo su kaimyne, kuri gyveno su vyru ir vaikais. Meilė buvo tokia stipri, kad I. Rusilovas nusprendė nužudyti meilužės vyrą kaip pagrindinę būsimo laimingo gyvenimo kliūtį. Prisipirko vyno, nuviliojo jį į mišką ir užkapojo kirviu, o lavoną užkasė. Tada su meiluže išvažiavo gyventi į kitą kaimą. Tačiau pagyveno neilgai - nužudytojo giminaičiai ėmė ieškoti dingusiojo, o milicininkai pirmiausia atkreipė dėmesį į jo žmoną ir jos naująjį gyvenimo draugą. Lavonas buvo iškastas, o Ivanas Rusilovas už nužudymą 1985 metais nuteistas 12 metų kalėti. Bausmę atliko Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Gyvenimo sąlygos I. Rusilovui ten buvo neprastos - dirbo už kolonijos ribų, be sargybos. 1992 metais tuo ir pasinaudojo - pabėgo. Nukeliavo į Latviją, kur gyvena jo giminaičiai, bet buvo sugautas. Teismas už pabėgimą pridėjo porą metelių ir nusiuntė I. Rusilovą jau į griežtojo režimo koloniją, iš kur šis vyras buvo paleistas 1997 metais anksčiau laiko už gerą elgesį.
Patiko linksmas gyvenimas
Išėjęs laisvėn I. Rusilovas nusprendė, kad Švenčionių pusėje jam nebėra ką veikti, ir atvyko gyventi pas seserį į Visaginą. Čia netrukus susipažino su kiek vyresne už save ukrainiete pardavėja Zoja Budina, auginančia du sūnus. Susituokė, paėmė žmonos pavardę ir iš Rusilovo tapo Budinu. Budinai įregistravo individualią įmonę - prekiavo prie Visagine esančios "Klaipėdos" parduotuvės stovinčiame kioske vaisiais, daržovėmis ir kitomis prekėmis. I. Budinas ne tik prekiavo, bet ir nuosavu mikroautobusu vežiodavo prekes į kioską iš Vilniaus. Gyvenimas Ivanui Budinui tapo visai neblogas, tad Vilniuje susirado meilužę - Aną Andriuškevič. Ši kone dvigubai už I. Budiną jaunesnė moteriškaitė, kilusi iš asocialios šeimos, yra jau mačiusi ir šilto, iš šalto. Gyveno Kalvarijų turgaus rajone, liaudyje vadinamame Šanchajumi. Už vagystes ne kartą teista, sėdėjusi Panevėžio moterų kolonijoje. I. Budinas susipažino su Anos pusbroliu Nikolajumi Mališevskiu, kuris taip pat buvo ne kartą teistas smulkus valkataujantis vagišius. Tokia draugija I. Budinui labai patiko, ir jis, nuvažiavęs sostinėn prekių, užtrukdavo vis ilgiau, o Visagine likusiai žmonai sekdavo įvairias pasakas. Galop Aną ir jos pusbrolį I. Budinas parsivežė į Visaginą, išnuomojo jiems gyvenamąjį plotą - garažą. Tame garaže vykdavo nuolatinė gyvenimo šventė - su vynu bei seksu. Zoja Budina matė, kas vyksta, tačiau linksmo gyvenimo skonį pajutusio vyro niekaip paveikti negalėjo.
Grėsminga skola
Budinų kiosko finansiniai reikalai nuo pat pradžių klostėsi nelengvai, todėl buvo paimta paskola iš banko, o vėliau teko vėl skolintis iš privataus asmens, visaginiečio Juozo Vareikos. Per kelis kartus iš jo buvo pasiskolinta 11 000 litų. Tos skolos augimui, be abejo, turėjo įtakos ir I. Budino gyvenimo būdas - Vilniuje jis buvo padaręs avariją, kurioje nukentėjo apdraustas automobilis. Teko mokėti už jo remontą. Praėjusių metų gruodžio pradžioje baigėsi skolos grąžinimo terminas. Jei ji nebūtų buvusi gražinta, kreditorius Juozas Vareika galėjo kreiptis į teismą ir tokiu atveju Budinai būtų netekę buto.
Žudė su padėjėju
Dalį prekių į Budinų kioską pristatydavo uteniškio Daliaus Krupecko individualios įmonės vairuotojas Romas Deveikis mikroautobusu "Mersedes-Benz". Jis atvykdavo neporinėmis savaitės dienomis, atveždavo prekes ir paimdavo pinigus už jau parduotas. Tokių R. Deveikio aptarnaujamų prekybos taškų vien Visagine buvo keletas, o dar šis vairuotojas važinėjo po Ignalinos rajoną. Todėl I. Budinas suprato, kad R. Deveikis dažnai vežiojasi nemažas pinigų sumas, ir nusprendė vairuotoją "patvarkyti". Ar tokiu būdu gauti pinigai būtų buvę skirti skolai grąžinti, dabar jau sunku pasakyti. Savo planais I. Budinas pasidalijo su geriausia drauge Ana ir jos pusbroliu Nikolajumi. Pastarasis sutiko padėti. Pirmadienį savo planų nusikaltėliams įvykdyti nepavyko, nes R. Deveikis atvyko ne vienas, o su savo drauge. Trečiadienį I. Budinas pasiprašė R. Deveikio pavežamas iki Utenos, kur neva ketinęs nusipirkti dalių savo automobiliui. Kartu įsėdo ir N. Mališevskis. R. Deveikis važiavo Utenon įprastu maršrutu - per Senąjį Dūkštą, Salaką. Miške prie Degučių kaimo vairuotojas buvo paprašytas sustoti - keleiviai užsinorėjo miškan. Grįžę jie ėmėsi R. Deveikio - peiliu ėmė badyti dar automobilyje, o tada sužeistą R. Deveikį nunešė į mišką ir ten pribaigė. Iš viso suskaičiuota apie 10 dūrių. Čia žudikų laukė didelis nusivylimas - pas R. Deveikį vietoje tūkstančių, kurių tikėjosi, terado 120 litų. Palikę lavoną miške, I. Budinas ir N. Mališevskis nuvairavo mikroautobusą Visagino link ir miškelyje paliko. Peilį ir nužudytojo dokumentus sunaikino.
Trijulė pabėgo į Vilnių
Grįžęs į Visaginą, apie savo "žygį" I. Budinas iškart raportavo žmonai Zojai ir išdidžiai pareiškė, jog dabar jo laukia kalėjimas iki gyvos galvos. Ši ne iškart patikėjo tuo, ką išgirdo, ir policijai pranešti neskubėjo. Kadangi skolos J. Vareikai gražinti taip ir nebuvo iš ko, I. Budinas nusprendė nužudyti ir patį kreditorių. Iš pradžių planavo tai padaryti namuose, kai J. Vareika ateis atsiimti skolos. Tačiau tam kategoriškai paprieštaravo žmona. Tada I. Budinas iš tolo parodė J. Vareiką N. Mališevskiui ir pasiuntė su peiliu kišenėje. Tačiau N. Mališevskis, priėjęs prie J. Vareikos daugiabučio kieme, tik paklausė, ar jis esąs Juozas, o išgirdęs teigiamą atsakymą, apsisuko ir nuėjo. I. Budinui N. Mališevskis pasakė esąs vagis, bet ne žudikas. Praėjus po R. Deveikio nužudymo trims paroms, I. Budinas, N. Mališevskis ir A. Andriuškevič iš Visagino slapstytis išvyko į Vilnių.
Žudikų medžioklė
Visagino policija rado R. Deveikio mikroautobusą miške. Jo salone buvo pastebėtos dvi nedidelės kraujo dėmelės. R. Deveikio darbdavys D. Krupeckas labai rūpinosi savo vairuotojo likimu. R. Deveikis buvo labai tvarkingas ir punktualus žmogus, todėl niekur šiaip sau dingti negalėjo - buvo akivaizdu, kad atsitiko nelaimė. Po poros dienų buvo aptiktas ir lavonas. Pravažiuojantys žmonės atsitiktinai sustojo toje pat vietoje miške prie Degučių ir maždaug už 30 metrų nuo asfaltuoto kelio surado R. Deveikio kūną. Apžiūrint įvykio vietą, kriminalistus sudomino suglamžyta popieriaus skiautelė - ten buvo užrašyta "Ivan" ir skaičiai.
Romas Deveikis charakterizuojamas kaip labai draugiškas, malonus žmogus. Jį mėgo visi, net daržovių bazės krovikai. R. Deveikis išsituokęs, turi du pilnamečius vaikus.
Tiriant nužudymą, buvo patikrintos įvairios versijos, pravažiuota R. Deveikio maršrutu. Atkreiptas dėmesys į tai, kad kažkur dingo vieno Visagino prekybos kiosko pardavėjas, kurio vardas - Ivanas. Taip pradėta ieškoti I. Budino, nustatyta, kad jis bendravo su Ana ir Nikolajumi. Zoja Budina iš pradžių kriminalistams nieko nesakė, tačiau vėliau apsisprendė ir papasakojo, ką žinanti. Prasidėjo žudikų medžioklė.
Sulaikyta stotyje
Ana Andriuškevič buvo sulaikyta atsitiktinai šių metų sausio viduryje. Policijos patruliai Vilniaus geležinkelio stotyje sumanė patikrinti jos dokumentus, o netrukus paaiškėjo, kad moteriškę labai geidžia apklausti Zarasų ir Visagino kriminalistai. Kartu su Ana buvo ir I. Budinas, tačiau jis laikėsi atokiau ir pasišalino nepastebėtas.Tą pačią dieną sulaikytas ir Anos pusbrolis. Jis atėjo į vieną Vilniaus teismų, kur buvo skelbiamas nuosprendis dėl dar iki nužudymo įvykdyto chuliganizmo. N. Mališevskis buvo suimtas teismo salėje, nes jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Po kelių dienų vyrukas jau buvo išvežtas į Zarasus. Pagrindinio žudiko, I. Budino, ieškota ilgiau.
Žudikas atspėjo kriminalistų planus
Zoja Budina, papasakojusi kriminalistams apie vyro nusikaltimą, buvo priversta ir toliau padėti policijai. I. Budinas jai ne kartą skambino iš Vilniaus, nes jam slapstymuisi reikėjo pinigų. Vieną sykį jis paskyrė žmonai pasimatymą "Sanitex" bazėje, kur Budinai atvykdavo prekių. Į bazę Z. Budina atvyko policijos automobiliu tamsintais stiklais, įkandin sekė dar trys operatyvininkų mašinos. Prisimindama šį epizodą, Z. Budina dabar piktinasi tokiais primityviais policininkų veiksmais - vyras galėjo pastebėti žmoną išlipančią iš įtartino automobilio ir suprasti, kad ji atsivedė "uodegą". Taip ir buvo. I. Budinas bazėje tūnojo, tačiau prie žmonos nepriėjo ir jai į Visaginą daugiau neskambino. Tačiau paskambino Elektrėnuose besimokančiam Z. Budinos sūnui, savo posūniui, Eduardui ir paprašė susitikti. Vaikinukas apie tai informavo motiną, o ši - policiją. Šįkart Eduardas nuo Elektrėnų į Vilnių buvo sekamas jau daug profesionaliau. I. Budinas nieko blogo neįtarė ir po susitikimo su posūniu buvo sulaikytas.
Organizatorė - Zoja Budina?
I. Budinas neneigė savo kaltės. Jis sakė pareigūnams, kad slapstytis jau atsibodo, kad parašė prokurorui nuoširdų prisipažinimą, tačiau toks laiškas Zarasų prokuratūroje nebuvo gautas. I. Budinas pasakojo, kad R. Deveikio nužudymą ir pasikėsinimą į J. Vareikos gyvybę organizavo žmona Zoja, kuri labai bijojo laiku negrąžinusi skolos netekti buto. Tačiau sunku pasakyti, ar tai tiesa. Galbūt tiesiog kerštas už tai, kad moteris padėjo policijai jį sulaikyti. Pati Z. Budina "Akistatai" kategoriškai paneigė bet kokį savo dalyvavimą vyro nusikaltimuose. Ji sakė daug ką, beveik viską, žinojusi ir ne itin skubėjusi pranešti teisėsaugininkams. Tačiau už tai Z. Budinai atsakomybė negresia, nes prieš vyrą ji liudyti neprivalo.
Per plauką nuo mirties
Juozas Vareika - Visagine gerai žinoma ir prieštaringai vertinama asmenybė. Kitados kaunietis inžinierius elektrikas atvyko į Visagino AE statybas ir liko čia dirbti bei gyventi. Pastaraisiais metais vertėsi prekyba butais, paskolų išdavimu. Į Visagino policiją kreipėsi apie 15 miestelėnų, kurie mano, J. Vareikos esą apgauti ir dėl to netekę butų. Tačiau jokie kaltinimai J. Vareikai nėra pareikšti, nes sukčiavimo įrodyti nepavyko. J. Vareika, iš "Akistatos" sužinojęs, kad į jį buvo kėsinamasi ir tik per plauką, dėl žudiko silpnavališkumo, liko gyvas, buvo sukrėstas. Gerai pagalvojęs žmogus prisiminė, kaip kartą tamsiame kieme prie jo priėjo keistas vyrukas, paklausė vardo ir pasišalino. Tik dabar J. Vareika suprato, kad tai buvo N. Mališevskis su peiliu kišenėje. J. Vareika sako, kad Z. Budina jam iki šiol skolinga 11 000 litų, tačiau dabar dėl viso pikto su šia moterimi stengsis bendrauti tik prie liudininkų.
Zojos Budinos vaidmuo visoje šioje istorijoje dar bus tikslinamas, tačiau vargu ar jai realiai bus pateikti kokie nors kaltinimai, nes I. Budino žodžių maža. Tyčiniu nužudymo bus kaltinamas veikiausiai vienas I. Budinas. N. Mališevskis peiliu nedūrė, todėl liks nužudymo bendrininku, o Anai Andriušekvič teks atsakyti už nepranešimą apie nusikaltimą.
