Ugniagesiams - gelbėtojams ramybės nebūna
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
Kiekvienais metais Lietuvoje kyla daugiau nei 15 000 gaisrų, juose žūva daugiau nei 200 žmonių, antra tiek patiria traumas. Todėl, kai gatvėmis kartais prašvilpia raudonas ugniagesių automobilis, ko gero, ne vieną nupurto mintis: "Kažkas dega..." Tačiau dabar jau darosi įprasta, kad ugniagesiai ne tik lekia gesinti gaisrų, bet ir gelbėti nelaimėn papuolusių žmonių ir net gyvūnų. Kaip sako Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos pamainos vadas Arnoldas Zokas, jau 15-uosius metus skaičiuojantis šiame darbe - "jei kyla pavojus gyvybei, per minutę sušokam į kelnes, batus ir automobilius".
Gyventojai galėtų bent netrukdyti.
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos valdos - Žaliakalnio, Centro, Senamiesčio rajonai, čia pat Nemunas ir garsusis Aleksoto tiltas, nuo kurio kartkartėmis vis grasinasi kas nors nušokti.
Ugniagesiai gelbėtojai skundžiasi, jog didžiausia bėda, kai tenka gesinti gaisrus, tai perpildyti automobiliais kiemai ir užtvaros, per kuriuos kartais neįmanoma pasiekti degančio objekto. " Centre tai ir dieną sunku į kiemus patekti, - sako A. Zokas. - Vandens hidrantai - ir tie užstatyti automobiliais būna. O gyventojai keikia - atseit, ko mes gaištam laiką. Iki šiol visi tur būt prisimena Vilniuje daugiabutyje kilusį gaisrą, kai žuvo bene 8 žmonės. Jei gelbėtojai būtų galėję privažiuoti, tai aukų tikrai būtų išvengta arba jų būtų buvę žymiai mažiau".
O ir atvažiavus gesinti gaisro, kartais ugniagesiai išgirsta priekaištų, - esą kam tiek daug žarnų ar rankovių tempia, ko taip ilgai krapštosi ir panašiai. Kiti bando pamokyti, kaip reikia gesinti ir... padėti. "Ypač girti labai aktyvūs, - sako A. Zokas. - Tik trukdo mums ".
Ugniagesiai prašo įsiklausyti į jų patarimus
Artėja krosnių kūrenimo metas. Nors gyventojai nuolat perspėjami, kad pasiruoštų šildymo sezonui - išsivalytų kaminus, susitvarkytų dūmtraukius - kiekvienais metais nelaimių vis tiek pasitaiko."Ypač ima degti kaminai (o tiksliau - suodžiai juose), kai atšąla oras ir imama stipriau kūrenti, - sako ugniagesys gelbėtojas. - O ugnis išplisti gali akimirksniu. - per 30 sekundžių gaisro židinys gali pasiekti degius daiktus, tapti nekontroliuojamu, o po 10 - 15 minučių gali apimti visą namą. Jei jau tų kaminų nevalo, tai privalo bent jau žinoti, kad kaminų ir krosnių negalima gesinti vandeniu! Nuo tokio gesinimo tik daugiau bėdos - skyla krosnys ir kaminai - kyla pavojus ne tik apdegti, bet ir apsinuodyti smalkėmis ir dūmais".
Taigi jeigu šildotės krosnimi, ugniagesiai pataria po ranka turėti gesintuvą ar smėlio maišą. Kilus gaisrui, atidaryti pakuros dureles bei visas sklendes - "juškas". Be to, ties krosnies pakura, ant grindų, būtina prikalti nedegios medžiagos lakštą, nepalikti pravirų krosnies durelių ir, žinoma, jei kūrenate krosnį nepalikti namuose vienų mažamečių vaikų.
Kartais gaisrui išplisti padeda patys žmonės: pamatę daug dūmų jie atidaro langus ir duris taip padarydami skersvėjį ir tikėdamiesi išvengti gaisro. Deja, skersvėjis gali pridaryti daug nemalonumų - jis tik įpučia dar didesnę ugnį.
Kita priežastis, dėl ko kyla gaisrai - pasenusi elektros instaliacija. Šiuo metu žmonės įsigyja daug galingos technikos, sujungia ją, ima eksploatuoti, tačiau neįvertina, kad prieš kelis dešimtmečius nutiesti elektros laidai "nepakels" tokios apkrovos. Ugniagesiai dar aptinka ir vielomis apvyniotų senų skaitiklių, dėl kurių būklės kiekvieną dieną gali kilti gaisras. Panaši grėsmė iškyla ir daugiabučiuose, kai žmonės nesulaukę šildymo sezono, sujungia elektrinius šildytuvus.
Dar viena bėda - benamiai. Vasarą jiems paprasčiau - prisiglausti galima ir po krūmu ar palaikėje pašiūrėje. Tačiau vėstant orams benamiai ima ieškoti apleistų statybviečių, nerakintų sandėliukų ar kitokio labiau nuo šalčio saugančio būsto. Ugniagesiai prašo gyventojus labiau prižiūrėti savo pagalbines patalpas ir jas rakinti, nes netikėti "nuomininkai" dažnai sukelia gaisrus - patys sudega ar užtrokšta smalkėse ir dar svetimą turtą sunaikina.
Kaip elgtis, reikia mokyti nuo mažens
Kaip informavo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyr. inspektorius Aurelijus Lukauskas, pastaruoju metu vyksta akcija "Būk saugus, moksleivi", kuri tęsis visą mėnesį. Ugniagesiai vyksta į mokyklas ir susitinka su pradinių klasių moksleiviais. Vaikai mokomi, kaip reikia elgtis ištikus nelaimei, kur kreiptis, ką daryti. Gaisrininkai atkreipia dėmesį, kad vaikai gaisro metu elgiasi skirtingai nei suaugusieji. Pastarieji, jei nebūna apsinuodiję smalkėmis, paprastai bėga iš gaisro lauk. Tuo tarpu vaikai beveik visada slepiasi nuo ugnies spintose, po lovomis ar lenda į kitokias sunkiai pasiekiamas uždaras vietas. Ugniagesiai - gelbėtojai juos sunkiai suranda arba visai neranda. "Jau mažiukams vaikams derėtų pradėti aiškinti, kad gaisro atveju reikia bėgti, o ne slėptis", - akcentuoja A. Lukauskas.
Dar viena akcija vyko vasarą. Savivaldybė nupirko ir socialiai remtinoms šeimoms bei sunkiai vaikštantiems ligoniams paprašė įrengti dujų detektorius. Ši įranga nesudėtinga, tačiau jei bute padidės dujų ar dūmų koncentracija, įsijungs garso signalizacija. "Gaisro, žinoma, šie detektoriai negesina, - perspėja A. Lukauskas. - Tačiau taip galbūt bus mažiau apsinuodijusiųjų smalkėmis, perspės apie dujų nuotėkį".
