Ne vienas juk susidomėjo, kas per nauja pasilinksminimo įstaigėlė atidaryta toj vietoj, kur kadaise “Indigo” būta. Degutytė ten buvo per pačias linksmybes - atidarymo vakarą, ir žada jums papasakoti, ką ten sutiko.
Dvi išsipusčiusios merginos, suprask, Degutytė su dailiąja dizainere Gerda, pasismailinusios aukštakulnius išlipa iš taksi ir užverčia galvas į raudonai baltą “Pabo Latino” iškabą. Na ir keistas pavadinimas! Negali neprisiminti, kad anksčiau čia švietė mėlyna iškaba “Indigo”.
Kadaise ko tik šioj vietoj nebuvo. Tiesa, tuomet, kai klubas “Indigo” vadinosi ir čia rinktinis Vilniaus jaunimėlis linksminosi, Degutytė tik mokėsi lūpas dažytis ir pirmąjį kokteilį ragavo, tačiau oi kiek kalbų iki šiol apie tą vietą sklinda. Sako, čia automobilių eilės prie durų driekdavosi, pusnuogės merginos ant stulpo raitėsi, studentai alų į jas žvelgdami plempė, o klubinė grietinėlė nemažais pinigais žvangino, vieną “Indigo” salių nelegaliu kazino paversdami. Bent taip žmonės kalba. O dabar čia mat lotyniškos dvasios klubelis “Pabo Latino”. Nevengiama pabrėžti - solidesniajai, vyresniajai, turtingėlesniajai publikai skirtas.
Na, kol kas solidumo trūksta - rūbinėje mus “pavaišina” popieriniais numerėliais. “Laikini”, - teisinasi patarnautojas. Paliekame jam savo audinių kailinius ir pasišokčiodamos kilimėtais laiptais kopiame į antrą aukštą, kur visas klubo atidarymo šurmulys verda. Belipant mus pasitinka tamsiai raudonos sienos, intymios lempelės, dirbtiniai apelsinmedžiai - “bordelis”, vėliau burbtels vienas vyresnio amžiaus lankytojas.
Tačiau Degutytė su Gerda jaunos ir dar nedaug pasaulio mačiusios - giria įdomų interjerą ir per išsipusčiusius vakaro svečius skinasi į priekį. Patenkame į pagrindinę salę. Įtakingi draugai pasakoja, kad anksčiau ši vieta atrodė taip: geležiniai laiptai, geležinis baras, negražus neskoningas interjeras su medinėmis lubų konstrukcijomis. Dabar čia daug fotelių, pagalvėlių, minkštų sofų, stalai, sako, visi iš antikvarų supirkti, virš langų - baldakimai, visur kabo tamsiai raudoni mauriški žibintai. Nepasakytumei, kad nejauku!
Čia pat klega madingai apsitaisiusios damos, fotoobjektyvams šypsosi Piekautaitė su Razmarataite, šampaną geria Nemira ir Ryškuvienė su Pumprickaite, toliau ir Giržado plikė šviečia. Tai bent žmonių prigužėjo! O kur dar būrys žurnalistų, firmų firmelių vadai ir vadukai, išsiblaškiusios padavėjos… Blizga suknelės, šukuosenos dangų remia, skimbčioja auskarai. Žiū, kur buvęs kur nebuvęs Pogrebnojus akį merkia - tik visas kažkoks pasikeitęs, į save nepanašus. “Kad į Chodorkovskį panašesnis būčiau”, - naujus akinius rodo. Degutytė su Gerda susižvalgo ir nusprendžia taurę į naujojo klubo sveikatą pakelti.
Tačiau nebus tai taip lengva. Prie didelio salės vidury esančio baro zuja sukasi bene pustuzinis padavėjomis apsimetančių merginų, tačiau jos tik įtartinus gestus rodo, plaukais maskatuoja, buteliais mojuoja, o straipsnio autorei ir jos draugei gerklių suvilgyti niekuo nepasiūlo. Keista, taip pat elgiasi ir baro vyrukai. Gėda! - raukia nosytes abidvi merginos. “Nesam pratę tiek žmonių aptarnauti”, - pečiais trauko padavėjai. “Tiek to”, - numojame ranka. Degutytė dar pavarto šalia gulintį valgiaraštį - Višinskiui įsiteiks, pažiūrės, kiek alus kainuoja. Tik kad to gėrimo čia nelabai rasti gali. Užtat sidras - 5 Lt.
Kadangi klubas skambiu latinišku pavadinimu pakrikštytas, sako, kitokios nei Pietų Amerikos muzikos čia neišgirsi. Skrandį irgi tik pietietiškais kepinėliais palepinti siūlo. O kokie latino drabužiai? Nėra drabužių! Bent tą aiškiai parodyti nori “Pabo Latino” šokėjos, įmantriai apnuogintus pilvus raitydamos, užpakalėlius vos keliom klostelėm pridengusios, taip pinigingesnius klientus karšto šokio kviesdamos.
Tad kitąkart ir mes nesivaržysime.
Komentarai, pastabos? [email protected] jūsų paslaugoms.
