Gimtadienis - pirmąją metų dieną
Nuo 1983 metų vidaus reikalų sistemoje dirbanti marijampolietė Aldona Vilkienė, kapitonė, vyresnioji tardytoja, Marijampolės policijos komisariato Tardymo skyriuje šiuo metu yra didžiausią darbo patirtį turinti pareigūnė. Proga dabar pakalbinti tardytoją yra dar ir dėl to, kad metų pabaigos švenčių maratonas Naujųjų metų naktį jai dar nesibaigia - pirmąją metų dieną A. Vilkienė švenčia savo gimtadienį.
- Kokiomis nuotaikomis baigiate senuosius ir pradedate naujuosius metus?
- Dirbu vienoje tų tarnybų, kurios įprastą darbą planuoti pagal šventes neįmanoma. Štai baigiasi terminai, skirti įvykiui ištirti, ir - šventė ar savaitgalis - negali užmesti ar į šalį atidėti nė vienos bylos, po kuria slypi žmonių - tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamųjų - likimai. Ypač tie terminai mus "spaudžia" metų pabaigoje, tad su kolegomis priversti nepaisyti darbo valandų - rašome, dėliojame, skaičiuojame, tvarkome ne tik pasilikę po darbo, bet ir namuose. Dauguma dabar namuose turi kompiuterius, tad nevakaroja kabinetuose, kaip būdavo anksčiau. Kai pagalvoju, tai net apmaudu, jog per niekada nesibaigiančius darbus negalime ramiai pabūti su kolegomis net švenčių proga ir pabendrauti taip, kaip įprasta kituose kolektyvuose.
- Tačiau bent palinkėjimams išsakyti daug laiko turbūt nereikia. Ko norėtumėte palinkėti savo kolegoms ne tik Marijampolėje, taip pat žmonėms, su kuriais kasdien jums tenka bendrauti tiriant įvairius nusikaltimus?
- Kolegoms, ypač jauniesiems, dar tik pradėjusiems krimsti tardytojo duoną, noriu palinkėti kantrybės, ištvermės kasdienybėje, noro neskubant išsiaiškinti viską iki galo, atsakomybės darbe, nes nuo tardytojų darbo priklauso tolesni žmonių likimai, o nuo kryptingos tardymo pradžios - nusikaltimo ištyrimo sėkmė. Jaunimas nori viską turėti iš karto, tad Tardymo skyriuje, ypač po įsigaliojusio pensijų įstatymo, - nemaža kadrų kaita. Dauguma tik pabando ir tuoj kuria planus naujai veiklai, nes tardyme neištveria didelio darbo krūvio, ne paskutinį vaidmenį atlieka ir mažai gundantis atlygis už darbą. Taigi kolegoms linkiu neprarasti vilties laukiant išsipildančių svajonių. Nuo nusikaltėlių nukentėjusiems žmonėms linkiu būti budresniems ir mažiau patikliems, dėmesingesniems, kad nesukurtų aplinkybių ir situacijų, tiesiog prišaukiančių nelaimę. Gero žodžio reikia ir tiems, kurie jau slystelėjo gyvenimo kelyje. Tegul jie niekada neužmiršta esantys žmonės, numarina kilusias mintis nusikalsti ir visuomet pagalvoja, kaip jaustųsi patys atsidūrę nuskriausto žmogaus kailyje.
- Esate gimusi sausio 1-ąją. Gal toks sutapimas tik padidina šventės svorį - atrodo, kad visi aplinkui švenčia kartu su jumis?
- Vaikystėje ir jaunystėje tas švenčių maratonas man neįstrigo. O dabar jau vis labiau norėčiau ramių švenčių, tad gimtadienis tuoj pat po Naujųjų, kai visi dar turi laisvų nuo darbo dienų ir noro švęsti, jokia palaima. Manęs nevargina vaišių gaminimas, tačiau to laiko vis trūksta ir trūksta. Labai džiaugiuosi, kad kolegos kasmet mane apdovanoja galimybe per Naujuosius pabūti man artimiausių ir mylimiausių žmonių rate - neskiria budėti tarnyboje ir laukti įvykių. Šia prasme minėti gimtadienį per metines šventes - tikrai privilegija.
- Linksmų švenčių ir ačiū už pokalbį.
Kalbino Irena ZUBRICKIENĖ
Kornelijos EŽERSKYTĖS nuotrauka
