Kaliniui - malonią kasdienybę
Dvi dienas Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje lankėsi ne pirmus metus marijampoliečiams pažįstamos Gioteborgo (Švedija) įkalinimo įstaigos delegacija - kalėjimo direktorius Christer Krohn, apsaugos inspektorius ir penki prižiūrėtojai. Trečiąkart Marijampolėje viešėjusį apsaugos inspektorių LARSĄ BARDNE, vis dar tebesistebintį kolegų lietuvių darbo sąlygomis, galimybėmis ir "ganomu" didžiuliu kalinių būriu, kalbino korespondentė Irena Zubrickienė.
- Marijampolės ir Gioteborgo įkalinimo įstaigų draugystės tikslas - pasidalinti gerąja darbo patirtimi. Jūsų delegacijoje - dvi moterys, dirbančios prižiūrėtojomis vyrų kalėjime. Gal pavyko ir lietuvius užkrėsti savo pavyzdžiu?
- Ar pavyko, spręs jie patys. Aš kalėjimų sistemoje dirbu 28 metus ir savo šalyje pirmas ėmiausi iniciatyvos vyrų kalėjime įdarbinti moterų. Iš pradžių to niekas nenorėjo pripažinti - priešinosi. Pirmąja eksperimento "auka" tapo Barbro Wingardh, kuri dabar kartu viešėjo Marijampolėje, - ji tebedirba iki šiol. Drąsiai sakau: ši praktika pasiteisino - dabar vyrų kalėjime moterys sudaro pusę darbuotojų. O akivaizdi nauda - kalintieji pradėjo daugiau praustis, šukuotis ir net dažniau pasikvėpina.
- Ar pastebite pakitimų Marijampolės kolonijoje nuo to laiko, kai čia lankėtės pirmą kartą?
- Taip. Prieš trejus metus čia kalėjo apie 2000 nuteistųjų, kuo aš labai stebėjausi, o dabar daug mažiau, bet vis tiek stebiuosi, kad tokį didelį būrį dažnai nepaklusnių vyrų pajėgia prižiūrėti toks nedidelis kolektyvas. Pas mus ir kalinių (200 - 230), ir dirbančiųjų (223) yra panašiai tiek pat. Lietuvos įkalinimo įstaigose sąlygos ir darbo sistema dabar - kaip pas mus prieš 25 metus. Šiurpinuosi jūsišku bausmės izoliatoriumi - juk laisvės netekęs žmogus jame baudžiamas tarsi dviguba bausme. Pas mus nepaklusnieji irgi izoliuojami, kartais tenka net prie lovų juos specialiais diržais pririšti, tačiau gyvenimo sąlygos jiems nebloginamos. Kita vertus, Lietuvos nuteistieji mandagesni, geranoriški - mūsiškiai, net ir svečių sulaukę, nesistengia "keisti veido".
- Gal į jūsų kalėjimą buvo patekusių lietuvių, nusikaltusių Švedijoje?
- Anksčiau buvo du. Man įsiminė toks boksininkas, nuteistas už seksualinį nusikaltimą. Jis pateko į mūsų kalėjimą, kur daugiau nei pusė nuteistųjų - žagintojai ir pedofilai. Visi jie kali toje pačioje įstaigoje - savo pačių saugumui. Tas lietuvis pareiškė su "iškrypėliais" po vienu stogu nebūsiąs. Nepadėjo nei psichologo pagalba, nei jokios derybos. Kai lietuvis pareiškė visus pedofilus išžudysiąs, perkėlėme jį į kitą kalėjimą. Manau, svarbiausia mūsų darbe - kad gyvenimas nelaisvėje nuteistajam netaptų nemielas, kad toks žmogus dar daugiau nenusiteiktų prieš visuomenę.
- Ačiū už pokalbį.
Kornelijos EŽERSKYTĖS nuotrauka:
- Larsas Bardne.
2001 02 15
