Daiva NORKIENĖ
Devynerių metų Mindaugas ir perpus vyresnis jo brolis Povilas Germanavičiai per vieną dieną tapo našlaičiais - agresyvumu garsėjęs jų tėvas Vytas nužudė mamą ir nusižudė pats.
Penktadienio popietė Vilniuje, Vaduvos gatvės 25-ajame name, gyvenančiai šeimai žadėjo būti įprasta. Stambus, nekalbus ir, aplinkinių nuomone, labai uždaras bedarbis Vytas nuolat girtaudavo. Aldona Germanavičienė, nespėdavusi slėpti kraujosruvų ir žaizdų, kurias palikdavo nuolat viskuo nepatenkintas sutuoktinis, ketino eiti į darbą - ji valė netoli namų esančią parduotuvę. Abiejų sūnų namuose nebuvo. Vyresnysis, aplinkinių teigimu, mokosi technikume ir prekiauja turguje, mažasis - dar pradinukas.
Nelaimės išvakarėse Germanavičių bute buvo triukšmaujama: Vytas mušė žmoną. Aplinkiniai ne kartą pro smūgių sukeltus garsus girdėjo vyro grasinimus nužudyti žmoną. Nevilties apimta moteriškė vyro klausė: kas, jei jis taip pasielgs, užaugins vaikus?
Pirmojo ir antrojo aukštų kaimynai muštynių triukšmą, riksmus girdėdavo dažnai, į Germanavičių butų nuolat buvo kviečiami policijos pareigūnai. Tačiau, kaip teigė viena kaimynė, tai nepadėjo - V. Germanavičių išsiveždavo, palaikydavo porą valandų ir vėl jis namie. Tame pat pirmajame aukšte, kaip ir Germanavičiai, gyvenanti Marija Miskilovič "Akistatai" teigė nespėdavusi gelbėti Aldonos:
- Kiek kartų ji klykdama išbėgdavo į laiptinę! Štai ir prieš mirtį, aną vakarą, buvo taip sudaužyta, kad net pas gydytojus turėjo važiuoti - siuvo praskeltą antakį. Aš jai sakydavau, kad negyventų su tokiu, skirtųsi. O ji man: "Na kur aš eisiu, Marija? Kur pasidėsiu su vaikais? Juk jis buto mums nepaliks".
Kaimynų teigimu, V. Germanavičius žmoną ne tik mušdavo, bet ir be jokio sąžinės graužimo "reketuodavo".
- Piniginę ji nešiodavosi rankinuke, o pinigus slėpdavo po pažastimi. Visada jos santaupėlės būdavo užantyje, kad vyras nerastų ir neatimtų. Jam nieko nereiškė paimti ir pragerti maistui skirtas lėšas, - sakė Marija. - O vaikai toje šeimoje buvo puikūs. Net ir Povilo niekada nemačiau su triukšminga kompanija ar rūkančio. Tiesa, tą vakarą, kai jis rado negyvus tėvus, cigaretes traukė vieną po kitos.
Nebegyvus tėvus Povilas rado penktadienio pavakarę, grįžęs namo. Nuo sumušimų mėlyna ir ištinusi motina gulėjo kambario tarpduryje, o tėvas - netoliese. Panašu, jog užmušęs žmoną, Vytas persidūrė širdį peiliu ir, tesugebėjęs nueiti kelis žingsnius jos link, parkrito. Persigandęs Povilas iškvietė policiją. Kaimynė Marija pasakojo norėjusi pareigūnams paaiškinti, kas, jos manymu, atsitiko, tačiau iš pradžių labai bijojusi. Ji nežinojo, kad negyvas ir Vytas, manė sulauksianti jo keršto. Tačiau išgirdusi, kad negyvi abu, davė parodymus.
Marijos Miskilovič tvirtinimu, pareigūnai iš pradžių nebuvo tikri, kad Aldoną nužudęs Vytas nusižudė pats. Jie ilgokai "tampė Poviliuką", kad tas prisipažintų nužudęs.
Tuo tarpu Povilas, jo bičiulių Viktoro ir Svetlanos teigimu, labai išgyvena dėl tėvų mirties. Pirmąją naktį, bijodamas vienas likti namie, jis ir nakvojo pas čia pat, gretimame name, gyvenantį Viktorą. Pastarojo teigimu, Povilas buvo nusiteikęs gana ryžtingai: kalbėjo niekam neatiduosiąs mažojo broliuko, auginsiąs jį pats.
Iš Kaišiadorių kilusi Aldona Germanavičienė vakar buvo palaidota gimtojo rajono kapinėse. Sako, jog tame pat mieste buvo pašarvotas, tik laidojamas kitą dieną, ir Vytas, mat jo gimtinė taip pat esanti Kaišiadorių rajone. Velionio V. Germanavičiaus motina suparalyžiuota, silpnos sveikatos. Viena jo sesuo, gyvenanti kažkur prie Rudaminos, po nelaimės laikinai priglaudė mažąjį Mindaugą.
