Kaip buvę kaliniai bandė parklupdyti pareigūną
Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Po kelis kartus teisti sostinės gyventojai Sergejus Antonenka (26 m.), jo bendraamžis Andžejus Kozlovskis bei Rudaminoje (Vilniaus raj.) gyvenantis Žilvinas Dainius (24 m.) laisvėje gyventi nenusiteikę. Paskutinįkart, beveik prieš pusantrų metų, jie užpuolė ir sumušė Marių Petronaitį, atėmė jo žmonai priklausantį automobilį, o vėliau reikalavo už jį išpirkos bei 2 000 JAV dolerių už tai, kad nukentėjėlis neįvykdė anksčiau duoto nurodymo. Deja, visi trys tuoj pat pakliuvo teisėsaugininkams į rankas ir galiausiai atsidūrė teisme. Pripažinęs, kad teisiamieji yra kalti, Vilniaus miesto antrosios apylinkės teismas S. Antonenkai paskyrė pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę, A. Kozlovskį nuteisė kalėti metais trumpiau, o trečiasis bendrininkas, Ž. Dainius, su laisve atsisveikino ketveriems metams. Visiems nuteistiesiems paskirtos baudos po 1 250 litų bei nutarta konfiskuoti pusę jų turto.
Narkotikus - į krūmus
Vilniečio Mariaus Petronaičio teigimu, nuo 1999 metų rugsėjo iki 2000-ųjų liepos jis dirbo Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, Priežiūros skyriuje, kontrolieriumi. Maždaug pusmetį pareigūno akiratyje buvo ir tuo metu šioje kolonijoje bausmę atlikinėjęs Sergejus Antonenka. Pastarasis buvo priskirtas linkusiųjų pabėgti kategorijai, todėl jam buvo skiriamas sustiprintas dėmesys, vyrukas nuolat buvo stebimas. Kontrolierius patikino, jog išskirtinių santykių su kaliniu nepalaikė, tačiau šis ne vieną kartą prašė, kad M. Petronaitis atneštų mobilųjį telefoną. Vieną sykį kontrolierius davė S. Antonenkai telefoną, tačiau kitą dieną jis buvo paimtas. Išleistas į laisvę S. Antonenka atvyko pas M. Petronaitį į namus ir paprašė, kad tas įneštų į koloniją "miltelių", t. y. narkotikų, ir perduotų šioje įstaigoje kalinčiam Nikolajui. Kontrolierius kategoriškai atsisakė. Maždaug po savaitės, kontrolieriui einant į darbą, automobiliu "Ford" privažiavęs S. Antonenka pakvietė pasikalbėti. Automobilyje buvęs kalinys parodė ruda lipniąja juosta apvyniotą maišelį su baltos spalvos milteliais ir pareiškė, kad būtina šį paketą tą pačią dieną įnešti į koloniją ir perduoti jau minėtam Nikolajui. Kai M. Petronaitis ir vėl atsisakė tai padaryti, S. Antonenka pagrasino su juo susidorosiąs, nukentėsianti šeima, o narkotikai būsiantys "pakišti" ir jis neteksiąs darbo. Išsigandęs šantažo ir grasinimų, M. Petronaitis paėmė maišelį, tačiau į koloniją jo nenešė - išmetė į krūmus. Kitos dienos rytą pakuotės toje vietoje jau nebuvo. M. Petronaitis suprato, kad už tai bus persekiojamas, galbūt netgi fiziškai su juo bus susidorota... Pareigūno nuogąstavimai pasitvirtino - po kelių dienų į namus ėmė skambinti S. Antonenka, tačiau kontrolierius, bijodamas gresiančio smurto, vis nesiryžo prisipažinti, jog narkotikų į koloniją neįnešė. 2000 metų birželio ir liepos mėnesiais jis sulaukė ir daugiau buvusio kalinio skambučių.
Teismas miško aikštelėje
Rugpjūčio 20 dienos pavakarę, Ąžuolijų kaime (Vilniaus raj.) važiuodamas žmonai priklausančiu automobiliu BMW, M. Petronaitis pamatė iš automobilių aikštelės išsukančią ir priešpriešiais atvažiuojančią "audinę", kurioje, be S. Antonenkos, sėdėjo dar du nepažįstami vaikinai. M. Petronaitis sustojo pats, kadangi suprato, jog bėgti beprasmiška. Nespėjus jam išlipti iš mašinos, prišoko minėti vaikinai, tarp kurių, kaip vėliau paaiškėjo, buvo Andžejus Kozlovskis ir Žilvinas Dainius. Jie visi trys čiupo pareigūną už kaklo, kumščiais ėmė daužyti jam galvą. Kenčiantis didžiulį skausmą vyriškis buvo priverstas persėsti į užpuolikų automobilį. Auka buvo nusivežta nuošalesnėn vieton - į miško aikštelę netoli UAB "Veisla" arklidžių. Čia S. Antonenka pareiškė, jog M. Petronaitis jį apgavo, nes nurodytam kaliniui neperdavė maišelio, kuriame buvo heroino, todėl dabar už prarastus narkotikus turįs sumokėti 2 000 JAV dolerių. Be to, BMW automobilio, kurį jie pagrobė, išpirka M. Petronaičiui kainuosianti dar 400 dolerių. S. Antoneka pagrasino, jog nedavęs nurodytos sumos pareigūnas bus nušautas, o jo namai - sudeginti. Vyriškis iškart atidavė turėtus 400 litų... Deja, jam daugiau nieko kito nebeliko, kaip tik kreiptis į policiją. Rugpjūčio 21 dieną sutartoje vietoje jis nusikaltėliams sumokėjo 800 litų, kurie buvo atitinkamai pažymėti, todėl atgavo BMW. Kitą dieną, kai turto prievartautojai bandė atsiimti likusią reikalaujamų pinigų dalį, policininkams į rankas pateko S. Antonenka. Nors jo bendrininkai pabėgo, tačiau netrukus buvo sulaikyti.
Nekalti avinėliai
Kaip ir galima numanyti, atsidūrę teisiamųjų suole, visi trys nusikaltimo bendrininkai pasakojo neįtikinamas istorijas. Neigdamas savo kaltę visiškai rimtu veidu S. Antonenka tvirtino, jog tų pačių metų liepos 7 dieną su draugais Aleksandru bei Irena buvo išėjęs pasivaikščioti. Netoli Vilniaus griežtojo režimo PDK sutiko M. Petronaitį ir paskolino 2 000 litų. Kadangi pastarasis vis delsė grąžinti pinigus, kelis kartus buvo pas jį nuvažiavęs. Vėliau S. Antonenka pasiskolino iš M. Petronaičio automobilį. Na, o atsiimdamas likusią skolos dalį buvo sulaikytas pareigūnų. S. Antonenka tvirtino jokio smurto prieš M. Petronaitį nevartojęs, perduoti į koloniją narkotikų neprašęs... Kiti teisiamieji - A. Kozlovskis bei Ž. Dainius - taip pat dėjosi esą visiškai nekalti avinėliai, teigė, jog likimas jiems lėmė būti kartu, kuomet S. Antonenka atsiiminėjo skolą... S. Antonenka šį nuosprendį apskundė.
