"Inovacijos šiandiena yra būtina sąlyga norint išlikti - gal tai skamba kiek dramatiškai, tačiau Lietuvos įmonėms kasdien tenka dalyvauti rinkos mūšiuose, kur konkuruojama vis tobulesniais produktais už kaskart mažesnę kainą.
Įmonės yra priverstos ieškoti efektyvesnių gamybos būdų bei kurti ir tobulinti naujus gaminius. Šiuo atveju gali praversti naujos technologijos bei nauji technologiniai sprendimai", - sako Jovilė Talat-Kelpšaitė, LIC Projektų konsultantė.
Mažoms įmonėms nepasiklysti informacijos sraute ir savarankiškai rasti tinkamų technologinių partnerių nėra paprasta - tai užtrunka daug laiko, o rasta informacija ne visuomet yra patikima. Kartais įmonės skundžiasi naujų idėjų arba jų pritaikymo galimybių stygiumi. Norint joms palengvinti šį procesą 1995 m. Europoje buvo įkurtas Inovacijų perdavimo centrų (IPC) tinklas, kuris šiandien yra didžiausias technologijų brokerystės paslaugas teikiantis tinklas pasaulyje - jam atstovauja 240 organizacijų 33 Europos šalyse. Nuo 1995 m. IPC tinklo darbuotojai suteikė įvairias inovacijų paramos paslaugas daugiau nei 7000 Europos kompanijų, 4000 iš jų pasirašė susitarimus dėl technologijų perdavimo. "Pagrindinė šio tinklo idėja - padėti susitikti įmonėms ir mokslo tyrimų institutams, turintiems ir galintiems vieni kitiems ką pasiūlyti, - teigia J. Talat-Kelpšaitė. - Šiuo atveju labai svarbu yra operatyvi ir patikima informacija. Prieš pradėdami dirbti su įmone patikriname, ar ji turi rimtų ketinimų ir pakankamai resursų technologinei partnerystei vystyti, ir tik tuomet įtraukiame ją į IPC klientų duomenų bazę."
Entuziazmas atlyginamas
IPC tinklui Lietuvoje atstovaujantis Lietuvos inovacijų centras įmonėms siūlo keletą paslaugų paketų, priklausomai nuo įmonės norų, poreikių ir galimybių, pradedant konsultacijomis įvertinant įmonėje vykstančius technologinius procesus, identifikuojant naujų technologijų poreikį, esamos problemos arba turimo sprendinio pasiūlymo suformulavimu, ir baigiant įvairiomis partnerių paieškos formomis, pagalba derantis bei pasirašant bendradarbiavimo sutartis. "Mes linkę dirbti su visais, parodančiais susidomėjimą IPC tinklo teikiamomis galimybėmis, tačiau labai daug kas priklauso nuo pačios įmonės brandos laipsnio ir pasirengimo keistis, - teigia LIC Projektų konsultantas Arvydas Sutkus. - Sėkmė paprastai lydi tas kompanijas, kurioms netrūksta ambicijų, kurios turi aiškią ateities viziją ir gali investuoti lėšų ir laiko inovaciniams procesams įmonėje diegti."
2000 m. Lietuvoje pradėjęs veikti Inovacijų perdavimo centras šiuo metu dirba su daugiau nei 600 šalies įmonių. Tarp jų yra visai nedidelių, bet turinčių didelį kūrybinį potencialą. Apie 10 proc. šių įmonių naudojasi IPC paslaugomis tikrai aktyviai, kitos kreipiasi rečiau - panaši situacija yra ir kitose Europos šalyse. Daugiau nei 100 Lietuvos įmonių, ieškančių ar siūlančių naujas technologijas, šiuo metu yra paskelbę savo profilius IPC tinklo puslapyje internete. 2004 metais 44 šalies įmonėms pavyko pradėti derybas su užsienio partneriais, 13 iš jų pasirašė bendradarbiavimo kontraktus.
Anot A. Sutkaus, šio tinklo veikla unikali tuo, kad egzistuojančios problemos ir galimo jos sprendinio paieška yra labai fokusuota ir individuali. "IPC dirbantys ekspertai stengiasi kuo geriau pažinti savo klientus ir įsigilinti į jų siūlomą ar ieškomą technologiją, kad būtų parinktas labiausiai įmonės poreikį atitinkantis kontaktas. Apie 30 proc. įmonių, pradėjusių derybas, pasirašo bendradarbiavimo sutartis. Manau, kad tai labai geras rodiklis," - sako A. Sutkus.
Brokerystės renginiai - idėjų aruodas
Viena iš efektyviausių partnerių paieškos formų yra IPC tinklo organizuojami brokerystės renginiai - pagal iš anksto sudarytą grafiką vykstantys individualūs susitikimai tarp renginyje dalyvaujančių įmonių. Brokerystės renginiai dažniausiai organizuojami stambiausių ir svarbiausių Europos pramonės parodų metu, taip užtikrinant gausų ir aktyvų tos srities specialistų dalyvavimą. 2005 metais daugiau nei 30 Lietuvos įmonių dalyvavo ar buvo atstovautos brokerystės renginiuose, vykusiuose CeBIT, Hanoverio pramonės, MEDICA ir kitų parodų metu, kiekviena iš jų vidutiniškai susitiko su 5-6 užsienio kompanijomis, galinčiomis tapti bendradarbiavimo partneriais.
"Šių metų lapkritį MEDICA parodoje vykusio renginio metu susitikome su 5 Europos medicininės įrangos gamintojais bei platintojais, susidomėjusiais mūsų su partneriais sukurta sportininkų monitoriavimo telemetrine sistema, - pasakoja dr. Stasys Korsakas, UAB "Kardiosignalas", kuriančios ir gaminančios kardiologines sistemas, skirtas diagnostikai, reabilitacijai ir sporto medicinai, direktorius. - "Apie galimą partnerystę šiuo metu kalbėti dar gana anksti, tačiau galiu teigti, jog susitikimai mūsų įmonei buvo tikrai naudingi, vien jau todėl, kad turėjome galimybę pasidalinti naujomis idėjomis, pasisemti naujų minčių, susipažinti su naujomis įmonėmis. Labai svarbus yra gyvas kontaktas su galimu klientu – net jei šįkart bendradarbiavimo susitarimo ir nebus pasiekta, ateityje su tokia įmone bendrauti bus kur kas paprasčiau, nes jau susipažinome ir įvertinome vieni kitus."
Su kiekviena brokerystės renginyje pageidavusia dalyvauti įmone dirbama individualiai, tiksliai nustatant jos poreikius, interesus bei ieškomos ar siūlomos technologijos pritaikymo galimybes. "Kartais sukurta naujovė gali būti tinkama naudoti netikėtoje aplinkoje, - pasakoja A. Sutkus. - Yra buvę nemažai pavyzdžių, kai inovatyviam technologiniam sprendimui buvo pasiūlyta visiškai nauja taikymo sritis. Taigi tokie brokerystės renginiai suteikia įmonei galimybę rasti naujų idėjų ir naujų sukurtos technologijos pritaikymo sferų." Ši brokerystės funkcija išskiria IPC organizuojamus renginius iš kitų panašaus profilio renginių - siūlomiems įmonių produktams sukuriama papildoma pridėtinė vertė.
Investicija į ateitį
Įmonėms, pageidaujančioms gauti daugiau informacijos apie užsienio rinkas, jų dalyvius bei savo galimybes jose, Lietuvos inovacijų centras, bendradarbiaudamas su kitais IRC tinklo nariais, organizuoja technologines misijas į pasirinktas šalis. Tai dar viena technologinių partnerių paieškos forma. "Misijos paprastai organizuojamos šakiniu principu. Jose dalyvaujančios kompanijos apsilanko to paties pramonės sektoriaus įmonėse, mokslo tyrimų institutuose pasirinktoje šalyje, susipažįsta su jų darbo kultūra, specifiką, technologijomis", - aiškina J. Talat-Kelpšaitė.
Palyginti su brokerystės renginiais, technologinės misijos nepasižymi didele kontaktų gausa, tačiau įvykę susitikimai būna informatyvesni, o užsimezgęs ryšys tarp įmonių stipresnis. Dalyviai turi galimybę susipažinti ir savo akimis išvysti lankomoje kompanijoje vykstančius technologinius procesus, padiskutuoti su jos vadovais bei darbuotojais. "Vykti ar ne į tokią misiją - tai priklauso nuo tikslo, kurį sau keli. Jeigu nori kooperuotis, ieškai bendros gamybos partnerio, verta nuvažiuoti ir susipažinti su jo įmone, įranga, technologijomis. Tai - investicija į ateitį", - įspūdžiais dalijasi Eduardas Budrevičius, Marijampolės pakavimo įrenginių įmonės "Pakma" direktorius, dalyvavęs prieš metus LIC organizuotojoje technologinėje misijoje į Škotiją.
Reikėtų įvertinti ir tai, kad vykstanti įmonė turi gerą progą pabendrauti su kitais jos dalyviais - konkurentais ar galimais partneriais iš Lietuvos.
Artimiausi planai
Pirmąjį 2006 m. pusmetį LIC planuoja surengti Lietuvos įmonių dalyvavimą keliuose partnerytės renginiuose: kovo mėn. organizuojamame brokerystės renginyje FutureMatch 2006, vyksiančiame didžiausioje informacinių ir komunikacijos technologijų parodoje CeBIT, balandžio mėn. - partnerystės renginyje Hanoverio pramonės parodos metu. Detalesnes informacijos galite rasti LIC internetiniame tinklapyje www.lic.lt arba kreipęsi į Inovacijų perdavimo centrų tinklo Lietuvoje darbuotojus.
Lietuvoje startavo ES ir Lietuvos vyriausybės lėšomis finansuojamas projektas RIS LIETUVA-INNPULSE (RIS). Pagrindinis projekto tikslas - parengti inovacijų plėtros strategiją, kuri remtųsi visų suinteresuotų pusių - verslo, žinių (mokslo), verslo paramos ir valdžios institucijų - poreikiais ir iniciatyva.
2005 m. birželio mėn. Europoje buvo pradėti įgyvendinti 33 projektai, skirti parengti regionines inovacijų strategijas įvairiose Europos šalyse. Vienas iš šių projektų - RIS LIETUVA-INNPULSE, kurį koordinuoja Lietuvos inovacijų centras. Projektas bus įgyvendinamas Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių bei Telšių apskrityse. Kita vertus, anot projekto įgyvendintojų, geografinis kriterijus nėra esminis, mat sukurta strategija per savo įgyvendinimo priemones turėtų būti suderinama tiek su minėtose apskrityse, tiek su visoje Lietuvoje egzistuojančiais poreikiais. Naujoji strategija turėtų būti veiksmingesnė, negu iki šiol kurtos strategijos, mat bus siekiama ją ne nuleisti "iš viršaus", kai raidos kryptis nurodo valdžios institucijos, bet į jos rengimo procesą įtraukti visas suinteresuotas puses - verslininkus, mokslininkus, valdžios, verslo paramos institucijų atstovus. Itin svarbu, kad strategijoje būtų įtvirtintas bendras visų susijusių pusių supratimas, poreikiai, kaip toliau turi plėtotis Lietuvos inovacijų politika ir infrastruktūra.
RIS (angl. Regional Innovation Strategies) - tai projektai, kurių tikslas kurti ir tobulinti regionų inovacijų strategijas. Šiais projektais, Europos Komisijos iniciatyva pradėtais įgyvendinti 1994 m., siekiama kurti strategijas, kurios optimaliai sujungtų inovacijų, verslo paramos infrastruktūrą su regionų ir valstybės politika. Parama buvo skirta jau daugiau kaip 120 regionų inovacijų strategijoms rengti, tarp jų - Latvijoje ir Estijoje (Tartu regione).
RIS LIETUVA-INNPULSE projektas apima labiausiai ekonomiškai išsivysčiusias Lietuvos apskritis (išskyrus Kauną). "Inovacijos - tai pirmiausia nauda verslui, o kartu ir visos šalies gerovei. šio projekto dėka bus sukurta ne tik vieninga strategija, kuri siūlys bendrą inovacijų plėtros ir investicijų į inovaciją Lietuvoje kryptį, bet ir sudarys prielaidas sukurti naujas viešojo sektoriaus paslaugas, kūrybiškiau ir efektyviau naudoti ES lėšas",- sako Deividas Vijeikis, projekto vadovas. Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Pirmiausia bus siekiama sutelkti valdžios, verslo ir mokslo atstovus bei suformuoti prioritetus inovacijų srityje. Antrojo etapo metu bus renkama ir analizuojama informacija, identifikuojami ir vertinami verslininkų, mokslininkų poreikiai. Paskutinėje stadijoje bus rengiama pati strategija, strategijos vertinimo, prie˛iūros ir įgyvendinimo mechanizmai. Be to strategijos kūrimo eigoje bus identifikuoti inovaciniai projektai, kurie padės efektyviau įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas.
Pagrindiniai projekto RIS LIETUVA-INNPULSE tikslai:parengti visuotinai priimtiną regioninę inovacijų strategiją, kuri nurodys bendrą inovacijų plėtros bei skatinimo kryptį ir padės efektyviau įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas;įtvirtinti ilgalaikę regioninę partnerystę inovacijų srityje;prisidėti prie inovacijų paramos infrastruktūros plėtros;suformuoti ir įtvirtinti bendradarbiavimo mechanizmus su kitomis Europos valstybėmis ir institucijomis inovacijų srityje.
Vienas iš svarbiausių uždavinių - sistemingas bendravimas ir bendradarbiavimas tarp visų inovacijų plėtros skatinimu suinteresuotų šalių - verslo, žinių (mokslo), verslo paramos ir valdžios institucijų. Be to, reikia atminti, kad strategijos parengimas yra tik pirmas žingsnis proceso pradžioje. Kur kas svarbiau, kaip parengta regioninė inovacijų strategija bus įgyvendinta. Šiuo metu planuojama, kad be pačios strategijos, vidutinės trukmės laikotarpiu, kaip jos įgyvendinimo priemonės bus sugeneruota ne mažiau kaip 30 - 35 inovaciniai (daugiausia viešieji) pilotiniai projektai, kurių vertė siektų apie 150 mln. litų.
Bendra jau kituose regionuose (šalyse) įgyvendintų RIS projektų patirtis rodo, kad įgyvendinus šiuos projektus, didžiausia nauda būna ta, kad:sprendimų priėmėjams padeda suprasti inovacijų svarbą ekonomikos augimui;padeda regionams sustiprinti inovacijų paramos infrastruktūrą;padeda išplėsti pačios inovacijos koncepciją ir įtvirtinti ją regioninės plėtros politikoje;sukuria intensyvų dialogą tarp visų suinteresuotų šalių dėl inovacijų plėtros regione;padeda sukoncentruoti viešąsias išlaidas į verslo poreikių tenkinimą.
Dėl to susitarti itin svarbu, mat 2007-2013 m. inovacijos bus vienas svarbiausių ES prioritetų. Šios srities projektams 33 naujuose ES regionuose įgyvendinti per 2006-2008 m. Europos Komisija skyrė apie 49 mln. Lt (14 mln. eurų). Kartu su regionų lėšomis turėtų susidaryti maždaug 62,1 mln. Lt (18 mln. eurų) suma.
Projekto eigoje jau organizuoti seminarai Lietuvos regionuose. Regionuose pradėtos formuoti darbo grupės, kurios identifikuos esmines problemas, kylančias žinioms imliam verslui bei inovaciniams procesams įmonėse, numatys galimas bendradarbiavimo formas ir priemones tarp visų 4 suinteresuotų pusių - verslo, verslo paramos, mokslo ir valdžios.
Seminarai įvyko:Panevėžyje - 2005.11.17,Šiauliuose - 2005.11.23,Telšiuose - 2005.11.24,Klaipėdoje - 2005.11.25,Elektrėnuose - 2005.12.02.
