Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kovo 12-osios vakarą visi jie dar buvo gyvi ir sveiki. Linksmai nusiteikę ramią saulėtą popietę susėdo į Tomo Kriščiūno (18 m.) valdomą nisaną ir iki pusiaunakčio išmaišė kone pusę Jurbarko rajono - pabuvo šokiuose Tamošiuose, buvo užsukę į Veliuonos barą, pasivaišino alumi, po to, anot mačiusiųjų ir girdėjusiųjų, lengvąjį automobilį ilgai rikdė Klausučiuose. O apie trečią nakties lyg vėjas švilpiantis nisanas nurūko Kauno kryptimi ir baigiantis Kulautuvos miškeliui, netoli Raudondvario, rėžėsi į pakelės medį. Avarijos pasekmės tragiškos - keturi automobiliu važiavusieji žuvo, du - sunkiai sužaloti. Taigi namo nesugrįžo Jurbarko rajone, Klangiuose, pas motiną gyvenęs nedidelio ūkio savininkas Gintautas Baltrušaitis (41 m.), irgi klangiškis, tačiau pastaruoju metu su tėvu Kaune darbavęsis Arūnas Čeinys (16 m.) bei du belvederiškiai - Veliuonos vidurinės mokyklos dešimtokas Saulius Januška (19 m.) ir vienuoliktokas Linas Janickas (17 m.).
Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų traumų skyriuje gydomas, pirminiais policijos duomenimis, automobilį vairavęs Klausučių gyventojas Tomas Kriščiūnas (18 m.), o antrasis likęs gyvas vaikinukas, irgi klausutiškis, Remigijus A. (15 m.), nors jo būklė ir prasta (medikai rekomendavo mažiausiai 5 paras nepakilti iš patalo, po to dar tris savaites judėti ribotai), iš Kauno klinikų išrašytas į namus. Tomo Kriščiūno būklė tokia sunki (sudėtinga galvos trauma, lūžę stuburo slanksteliai), jog kol kas jo neapklausė net pareigūnai. Kiek geriau besijaučiantis Remigijus "Akistatos" žurnalistei pabandė nupasakoti tos šiurpios nakties įvykių seką.
Jaunimas norėjo pasivažinėti...
- Buvo jau vėlus metas, kai, rodos, Klausučiuose sutikome Gintautą Baltrušaitį, - apgalvodamas kiekvieną žodį lėtai kalbėjo Remigijus. - Jis Tomo paprašė pavėžėti iki Kauno...
"Akistatos" žiniomis, prieš kurį laiką su žmona išsituokęs Gintautas Baltrušaitis (buvusi žmona šiuo metu dirba ir gyvena Vokietijoje) Kaune buvo įsitaisęs draugę, pas kurią tąnakt ir panoro apsilankyti...
Taigi dėdė Gintautas į lengvojo automobilio baką įpylė degalų, dar nupirko keturis dvilitrius "bambalius" stipraus "Forto" alaus ir smagiai nusiteikusi kompanija pasuko Kauno link. Beje, visi vos sutilpo į automobilį - gale įsitaisė net keturiese, vienam prisėjo rangytis ant kito kelių... Atsitiktinai sutikta Arūno Čeinio pusseserė, sako, dar bandė giminaitį nuo šios kelionės atkalbėti, siūlė geriau eiti namo, toks vėlus metas, tačiau gerai nusiteikusiam šešiolikmečiui norėjosi dar pašėlti su draugais... Beje, grįžti iš Kauno atgal į Klausučius, kaip manė jaunimėlis, bus kur kas lengviau, mat Gintautas didmiestyje pasiliks...
Šalia vairuotojo sėdėjęs Remigijus sakė pakeliui į Kauną tai užsnūsdavęs, tai vėl nubusdavęs. Vaikinukas vienu metu patvirtino, kad prie automobilio vairo sėdėjo Tomas Kriščiūnas. Tačiau vėlesniame pokalbyje tuo suabejojo. Girdi, o gal vairavo ir kažkuris kitas... Žurnalistei bandant pasitikslinti, ar labai dideliu greičiu tąnakt skriejo nisanas, Remigijus sakė negalįs to pasakyti, nes nežinąs... Mat vos išvažiavus iš Klausučių, girdi, perdegęs prietaisų skydelio apšvietimo saugiklis, taigi nebuvę matyti, ką rodęs spidometras... Kad lėkta beprotiškai, liudija įvykio vieta: nulaužti ar iš šaknų išrauti storakamieniai beržai, keliasdešimt metrų spinduliu išsimėčiusios sumaitoto automobilio detalės...
Iš šešių gyvi - tik du
- Aš tik spėjau pamatyti, kad už posūkio sumėtyta ir nevaldoma mašina skrieja į griovį ir verčiasi, - toliau pasakojo Remigijus. - Rankomis susigriebiau už galvos ir, matyt, nuo smūgio praradau sąmonę...
Kai Remigijus atsigavo, pajuto, jog guli ant snieguotos žemės, apmestas šakomis. Kažkur netoliese, irgi iškritęs iš automobilio, kažką sunkiai vapėjo Tomas. Remigijus pasiteiravo, ar šis galįs judėti, pasiekti kelią, tačiau Tomas atsakė neigiamai. Tada Remigijus vienas šiaip ne taip išropojo į kelią, susiradęs savo mobilųjį telefoną paskambino į policiją ir ėmė laukti pravažiuojančių automobilių. Pasak Remigijaus, sustojo dvi "furos". Deja, mašinų vairuotojai kalbėjo rusiškai ir šios kalbos nemokančiam vaikinukui nepavyko susišnekėti. Tiesa, rusai nelaimės ištiktųjų nepaliko bėdoje - atsuko mašinas taip, kad matytųsi suknežintas automobilis, ir supratę, kad padėtis - itin rimta, patys ėmė stabdyti pakeleivingus automobilius, pakartotinai paskambino į policiją ir greitąją pagalbą. Belaukdamas pareigūnų Remigijus dar sakė bandęs savomis jėgomis atidaryti automobilio dureles (apvirtęs nisanas gulėjo taip, kad į kelią buvo atsuktas jo priekis), išlaisvinti ten sėdinčius draugus (iš kurių vienas dar kurį laiką skleidė neaiškius garsus), tačiau nepavyko. Žuvusiuosius iš automobilio ištraukė tik ugniagesiai-gelbėtojai, automobilį supjaustę į gabalus...
Remigijus buvo nuvežtas į Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės Traumatologinio skyriaus priėmimą. Čia jam buvo sutvarstyta gausiai kraujavusi rankos žaizda ir, kitų sužalojimų neaptikus, avarijos dalyvis perduotas policininkams apklausai. Kauno rajono policijos komisariato patalpose Remigijui staiga pasidarė bloga, jis nualpo, teko vėl kviesti greitąją.
Antrasis gimtadienis
Remigijus prisipažino dar neatsigavęs dėl patirto emocinio šoko ir nelabai įsivaizduojąs, kad trijų avarijoje žuvusių gerų draugų gyvų daugiau nebepamatys. Gegužės 9-ąją šešioliktąjį gimtadienį švęsiantis vaikinukas sakė besijaučiąs tarsi gimęs antrąjį kartą. Nei Remigijus, nei Tomas nebuvo prisisegę saugos diržų, todėl automobiliui verčiantis iškrito lauk ir greičiausiai tik todėl liko gyvi... Remigijus neneigė, kad ir jis, ir jo bendrakeleiviai buvo išgėrę alaus.
Nelaimingas pirkinys
Klausučių kaimo gyventojai "Akistatai" su pasibaisėjimu pasakojo apie įvykusią tragediją. Puikiai suvokdami, jog nuo likimo pabėgti neįmanoma, žmonės drauge svarstė, jog panaši nelaimė anksčiau ar vėliau turėjo įvykti. Mat Tomas, girdi, važinėdavo lyg patrakęs - pamatę artėjantį jo automobilį, tiek maži, tiek suaugę pėstieji esą iškart traukdavęsi į šoną.
Beje, Tomas ryškiai raudonos spalvos automobilį "Nissan Bluebird" įsigijo vos prieš dvi savaites. Anot klausutiškių, daugiau nei prieš metus darbovietėje remontuodamas mikroautobusiuką žuvo Tomo tėtis.
Ir dar vieną opią problemą iškėlė Klausučių gyventojai. Anot jų, padėtis nepasikeis, jei rajono policija ir toliau pro pirštus žiūrės į neturinčius nei patirties, nei vairuotojo pažymėjimų, tačiau drąsiai sėdančius prie vairo, lakstančius didžiuliu greičiu šio krašto gyventojus. Kita bėda - ta, jog kaimuose vis daugiau vairuotojų esą važinėja nepastovėdami ant kojų. Tačiau kelių policininkai į tokius, girdi, nekreipia dėmesio - ko trenktis į kaimus, ten gaišti laiką, jei kur kas labiau apsimoka tupėti prie Kauno - Jurbarko - Šilutės kelio?..
Giminaičiai turi kitą versiją
Kai praėjusį sekmadienį Klausučiuose ir jų apylinkėse lankėsi "Akistatos" žurnalistai, vietiniai gyventojai su gėlių krepšeliais rankose būriais ėjo iš vienos šarvonės į kitą. Niekas neatsisakė sunkiau besiverčiančių žuvusiųjų šeimų paremti dešimties litų auka...
"Akistata" pasikalbėjo su Tomo Kriščiūno giminaičiais. Vienas jų pareiškė, kad šeima atsisako bendrauti su žiniasklaidos atstovais, ir užsiminė, jog viskas buvo ne taip, kaip esą skelbta iškart po avarijos. Solidžiai atrodantys vyriškiai pareiškė turį liudininkų, kad nisaną vairavo visai ne Tomas Kriščiūnas, o kažkuris kitas keleivis. Kas taip liudija, įvardinti atsisakė. Kaip minėta, kol kas vienintelis žinomas kraupaus įvykio liudininkas penkiolikmetis Remigijus irgi kalba prieštaringai.
Tikėkimės, jog viską išsiaiškins ikiteisminį tyrimą atliekantis Kauno rajono PK Eismo priežiūros poskyrio pareigūnas Saulius Lukša.
