Ar jūs, būdamas darbdavys, priimtumėte į savo įmonę dirbti romą (visuomenei priimtiniau - čigoną)? Žmogaus teisių stebėjimo instituto atliktame tyrime "Romų diskriminacija užimtumo srityje" teigiama, kad dauguma darbdavių to nedarytų.
Priežastys – etninis nepakantumas, kurį romams jaučia darbdavys; baimė, kad klientai, aptarnaujami romų, nemaloniai jausis... Kiti romų į darbą tiesiog nepriimtų, ir viskas. Žinoma, romų nedarbą lemia ir kiti gerokai svarbesni veiksniai: išsilavinimo stoka, kalbų nemokėjimas, nepakankama kvalifikacija. Beje, romai net nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, o norint įdarbinti užsieniečius, reikalinga krūva papildomų dokumentų.
Pranešime „Romų diskriminacija užimtumo srityje“ teigiama, kad 2004 m. rudenį Vilniaus savivaldybė siūlė Kirtimuose gyvenantiems romams imtis viešųjų darbų – kalbėta apie 50 darbo vietų. Tačiau buvo viešai pareikšta, kad visi romai jų atsisakė. Kodėl? Priežastys paprastos: darbovietės toli nuo namų, į jas reiktų vykti keliais persėdimais visuomeniniu transportu, o darbas reikalauja daug fizinės ištvermės.
Romai – korespondentai?
Tuo metu, kai lietuviai laukia eilėse darbo biržose, romams kuriami specialūs projektai, kuriais siekiama suteikti jiems išsilavinimą ir darbą. Vienas tokių projektų – „Romų integracijos į darbo rinką mechanizmo sukūrimas ir išbandymas“, parengtas EQUAL (Europos socialinio fondo dalis).
Projekto uždavinys – parengti ir išbandyti paramos priemones integruojant romų tautybės asmenis į darbo rinką. Tai reiškia, kad jie bus mokomi lietuvių ir anglų kalbos, kompiuterinio raštingumo, šaltkalvio, floristo, korespondento, socialinio darbuotojo amato. Iš viso projekte dalyvauti turėtų apie 170 romų.
VšĮ Romų visuomenės centras direktorė Svetlana Novopolskaja pripažino, kad kol kas į projektą įsitraukė tik 7 romai, tačiau ji tikisi, jog atsiras ir daugiau aktyvių taboro gyventojų.
S. Novopolskaja teigė, kad Romai, kai bus vykdomas projektas, planuoja leisti savo laikraštį. „Romai rašys apie tai, kas jiems įdomu, bandys perteikti jų visuomenei aktualias problemas paprastais žodžiais. Romai dažnai nesupranta, kas būna parašyta laikraščiuose – per sunku. Be to, bus rašoma ir romų kalba“, – „Omni.lt“sakė ji. „Dauguma romų Vilniuje visai nemoka lietuviškai. Tiesa, kituose miestuose jie net nemoka kitos kalbos, tik lietuvių“, – pasakojo Romų visuomenės centro direktorė.
Neturi įgūdžių mokytis
Anot S. Novopolskajos, romai nori mokytis. Deja, kartais geri norai atsimuša į nuoseklumo trūkumą ir tingumą. „Vaikai ir paaugliai, lankantys mokyklą, mokosi mielai, nebijo prisėsti prie kompiuterio. O su vyresniais romais tikrai sunku. Jie nori lavintis, bet jaučiamas nuoseklumo trūkumas, jie tiesiog nepratę mokytis, neturi tam įgūdžių“, – pasakojo ji.
Romų visuomenės centro direktorė sakė, kad yra ir labai gabių romų vaikų, kurie lanko pamokas mokykloje, stengiasi mokytis. Tačiau ji pripažino, kad nors mokyklos sąrašuose yra apie 70 vaikų, realiai pamokas lanko tik pusė jų. „Yra tėvų, kurie skatina savo vaikus, nuveda juos į mokyklą, pasitinka. Tačiau daug ir tokių, kuriems nesvarbu, ar jų vaikai mokosi“, – apgailestavo ji.
Dar viena problema – mergaitės. „Jos labai anksti išteka (gali tekėti nuo 13 m. – aut. past.), todėl joms tiesiog nebelieka galimybių siekti išsilavinimo“, – „Omni.lt“ sakė S. Novopolskaja.
Šiek tiek statistikos: per 2001 m. gyventojų surašymą buvo užregistruotas 2571 romų tautybės asmuo. Daugiau nei 1000 tuomet neturėjo net pagrindinio išsilavinimo. Romų nesumažėjo, o 2004-2005 m. mokyklą telankė apie 600 taborų gyventojų. Tiesa, vienuolika jų, nepaisydami gerų socialinių darbuotojų norų, mokyklą jau metė. Tai palyginti mažai, nes prieš aštuonerius metus iš maždaug 300 mokyklą lankančių romų ją metė beveik pusė.
„Romus išties sunku motyvuoti“
Kad šios tautinės mažumos atstovus sunku motyvuoti ne tik mokytis, bet ir dirbti, pripažino ir Socialinių darbuotojų rengimo centro direktoriaus pavaduotoja Ieva Adomaitytė-Subačienė. „Įvaizdis (kad romai nenoriai dirba – aut. past.) nėra kuriamas, juos išties sunku motyvuoti. Šimtametės jų tradicijos lemia tam tikrą požiūrį į darbą. Yra darbų, kurių romai niekada nedirbs“, – „Omni.lt“ teigė ji.
„Romai įvairūs, įvairūs ir jų norai. Mokymo programos, pagal kurias mokoma dabar, tinka ne visiems. Romams reikia mažiau teorinių žinių, daugiau praktinių įgūdžių. Projekte numatyta, kad bus modifikuotos mokymo programos ir jau sutarta su mokymo įstaigomis, kurios pasirengs pagal tokias programas mokyti romus“, – teigė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento Tautinių mažumų skyriaus vedėja Rasa Paliukienė.
Turbūt receptą, kaip išmokti korespondento ar socialinio darbuotojo amato neturint teorinių žinių ir nemokant lietuvių kalbos, žino tik projekto rengėjai.
Lietuvos romų bendruomenės „Čigonų laužas“ prezidentas Josifas Tyčina „Omni.lt“ tikino, kad romai labai nori dirbti. Anot jo, neseniai Vilniaus romus aplankę darbo biržos ir socialiniai darbuotojai juos labai pradžiugino – paliko sąrašą įmonių, kurios neatsisakytų įdarbinti romus.
Klausimas, ar daug romų neturi darbo, Lietuvos romų bendruomenės prezidentui sukėlė juoką. „Lengviau pasakyti, kurie turi darbą. Vilniuje ir jo apylinkėse dirba gal 5-6 romai“, – teigė J. Tyčina.
Požiūris be pagrindo nesusiformuoja
Tyrime „Romų diskriminacija užimtumo srityje“ teigiama, kad romams sunku konkuruoti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis dėl itin neigiamo visuomenės požiūrio į juos. Dalis dirbančių romų nurodė, kad jie dirba analogišką darbą toje pačioje darbovietėje kartu su kitais darbuotojais, tačiau romams neduodami vertingesni darbo įrankiai.
Požiūris nesusiformuoja be pagrindo. Net bobutės savo anūkams nuo mažens kala į galvas, kad nereikia leistis į kalbas su čigonais. Būrimas kortomis, nuburiant auksinius žiedus ir laikrodžius, piniginių nusisavinimas ar tiesiog pinigų iškaulijimas – visiems seniai žinomi romų amatai. Kai pernai spalį Vilniaus Kirtimų romų tabore buvo pastatytas stacionarus policijos postas, šioje vietoje per du mėnesius buvo sulaikyti 600 įtartinų asmenų.
S. Novopolskaja į šias romų ydas žiūri atlaidžiai: „Jie yra tokie, kokie yra, ir mes juos turime tokius priimti. Žinoma, jaučiamas neigiamas žmonių požiūris į romus ir nemanau, kad jis greitai pasikeis“. Anot jos, žmonės įpratę romus laikyti sukčiais ir vagimis: „Jei žmogų apvogė romas, jis ilgai to nepamirš ir diskriminuos juos visus. Tačiau labai greitai pamirštama, kad dažnai apvagia lietuviai. Romų nėra daug ir jų vagystės ne tokios jau dažnos...“.
Dėl diskriminacijos susidaro užburtas ratas. Romai netinkamai elgiasi, visuomenė susidaro neigiamą nuomonę, romai jaučiasi diskriminuojami ir (galbūt iš pykčio) nekeičia savo įpročių. Tačiau, kaip teigė „Omni.lt“ pašnekovai, romų bendruomenėje juntami pakitimai. Jie rodo norą dirbti, mokytis, nors kol kas ne itin sekasi. Šiek tiek daugiau motyvacijos – ir romai taps lygiaverčiais visuomenės nariais.
