Kodėl kūdikiai atpylinėja...
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Redakcija dažnai gauna jaunų mamyčių laiškų, kuriuose jos nerimauja dėl dažno auginamų kūdikių atpylinėjimo ir nori sužinoti, ar tai nėra kokios nors besivystančios sunkios ligos priežastis.
Medikų teigimu, atpylinėja beveik visi kūdikiai (kūdikiais laikomi naujagimiai ir vaikai iki vienerių metų). Paprastai kūdikiai atpila atsirūgę maitinimo metu prarytu oru. Taip nutinka ir dėl to, kai, žįsdamas krūtį ar gerdamas iš buteliuko, mažylis suvalgė daugiau maisto, nei telpa mažame jo skrandelyje. Kartais atpilama ir dėl to, kad stemplę nuo skrandžio skiriančio rauko raumenų tonusas yra silpnas, yra įgimti skrandžio defektai ar kt.
Kad kūdikis kuo mažiau atpylinėtų, reikia stebėti, ar jis maitindamasis pakankamai apžioja krūties spenelį ir aplink esantį tamsų lauką. Pamaitintam kūdikiui reikia padėti atsirūgti (jis laikomas vertikaliai tol, kol atsirūgsta - galbūt net dešimt, dvidešimt minučių ar pusvalandį). Jei kūdikis dar nesėdi, jis stačias priglaudžiamas prie krūtinės ir užverčiamas ant peties taip, kad galvutė į petį remtųsi smakriuku. Ant peties verta patiesti vystyklą ar servetėlių, kad susigertų atpiltas turinys. Atsirūgti padedama kūdikį paėmus į rankas ir jo liemenį šiek tiek palenkus į priekį arba lengvais, vos vos spaudžiamais judesiais glostant jo pilvuką. Kartais mažyliai atsirūgsta tik tuomet, kai paguldomi į lovytę. Tiesa, po maitinimo mažylio niekada negalima guldyti ant nugarytės - guldoma tik ant dešiniojo šono (kad atsirūgus skrandžio turinys nepatektų į kvėpavimo takus).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog dažnam kūdikio atpylinėjimui gali turėti įtakos jį maitinančios mamytės vartojami maisto produktai. Yra žinoma, jog tokia problema išnyko, kai gana dažnai jogurtą, žele ar kiaušinius mėgdavusios mamytės šių produktų atsisakė.
Pasitaiko, kai kūdikis gausiai atpylinėja maitinamas adaptuotuoju mišinėliu. Tokiais atvejais medikai pataria mažylį maitinti lėtai, dažniau ir nedideliais kiekiais (pavyzdžiui, sugirdyti 80-90 ml ir leisti kūdikiui atsirūgti, o po to maitinimą tęsti). Reikėtų patikrinti, ar ne per didelė žinduko skylutė. Galima išbandyti specialų mišinėlį, mat pasitaiko, kai, valgydami vienos rūšies mišinėlius, kūdikiai atpylinėja dažniau, o, valgydami kitos rūšies mišinėlius - rečiau. Dar patartina į ruošiamą mišinėlio porciją įpilti apie 10 ml šviežiai paruošto ryžių nuoviro (liaudiškai vadinamo klijuko). Galima pabandyti kūdikį maitinti per specialų - ortopedinį žinduką.
Paprastai kūdikiai nustoja atpylinėti sulaukę 6-8 mėnesių, tai yra nuo to laiko, kai pradeda sėdėti ir valgyti tirštą maistą.
Anot medikų, sunerimti dėl to, kad kūdikis gausiai atpylinėja, ir kreiptis į gydytoją reikėtų tada, jei mažylis beveik nepriauga svorio; jei atpylinėjimas pereina į vėmimą fontanu, o atpiltame turinyje matosi žalsvų priemaišų (tulžies) ar kraujo; jei atsirūgdamas kūdikis raitosi, verkia, tampa neramus; jei maitinimo metu vaikas kosti, springsta.
Medikai yra pastebėję, jog kūdikiai gali dažniau ir gausiau atpylinėti dėl to, kad mamytės jiems girdo kai kurių vaistukų (pavyzdžiui, nuo vidurių užkietėjimo). Todėl prieš perkant bet kurių vaistukų savo mažyliui būtina pasitarti su prižiūrinčiu gydytoju.
Įsidėmėkite, kad jokie vaistai ar vaistažolių arbatėlės kūdikiui atsirūgti nepadeda.
Apie vyresnių vaikų vėmimą
Maži vaikai gali apsivemti dėl daugybės priežasčių: kai suserga infekcinėmis ligomis (bronchitas, kokliušas, skarlatina), kai apsinuodija maistu (tuomet apsivemiama prieš pradedant viduriuoti) ar cheminėmis medžiagomis, suserga ūmiomis pilvo organų ligomis (pavyzdžiui, apendicitu), skrandžio, kepenų ar kasos uždegimu. Vemiama ir patyrus sunkesnę galvos traumą, susirgus galvos smegenų ar jų minkštųjų dangalų uždegimu (meningitas, meningoencefalitas), taip pat sergant cukralige (kai būklė nuolat blogėja), esant didelei nervinei įtampai, sergant lėtiniu inkstų nepakankamumu ar kai smegenyse yra auglys (tuomet dažniausiai vemiama ryte, nevalgius, o vėmimą lydi stiprūs galvos skausmai).
Kiekvienu atveju vėmimas yra skirtingas (pagal tai medikai gali nesunkiai atskirti, kas vaikui yra). Pavyzdžiui, sergant skrandžio ligomis, išsivėmus vaiko savijauta staiga pagerėja. Jei vemiama dėl smegenų pažeidimo, ligoniui nepalengvėja ir po vėmimo. Jei vėmimą nulėmė nervinė įtampa, stresas, savijauta pagerėja tik įtampai atlėgus, stresui praėjus.
Svarbiausia yra nustatyti tikslią vaiko vėmimo priežastį ir ją panaikinti. Jei vėmimas negydomas, gali prasidėti komplikacijos.
Vemiant ilgesnį laiką vaikui sutrinka vandens ir elektrolitų pusiausvyra organizme, o dėl sutrikusios medžiagų apykaitos organizme pradeda gamintis nuodingosios medžiagos, dar labiau skatinančios vėmimą.
Vėmimas ypač pavojingas mažiems vaikams - staiga gali sutrikti smegenų veikla, mažylis gali net prarasti sąmonę, krenta arterinis kraujo spaudimas, kyla kūno temperatūra.
Vaiko vėmimo priežastis išaiškinama ištyrus kraują bei šlapimą, įvertinus kitas aplinkybes (vėmimo dažnumą, pobūdį, išvemtos masės turinį ir kt.) Jei įtariamos gretutinės patologijos, skiriami papildomi tyrimai.
Jei vaikas vemia, jam reikia duoti gerti (geriausia - negazuoto mineralinio vandens ar arbatos). Linkusiems dažnai vemti vaikams reikia sureguliuoti maitinimą (vengti daug saldumynų ir riebaus maisto) bei dienos režimą (vaikas turi pakankamai daug laiko praleisti gryname ore, sportuoti ir kuo mažiau sėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio). Na, o jautresniems ir dirglesniems vaikučiams dažnai skiriama raminamųjų arbatėlių, sunkesniais atvejais - ir vėmimą stabdančių preparatų.
Dažną vaikų vėmimą, kaip minėta, gali išprovokuoti besivystančios sunkios ligos, todėl geriausia nedelsiant tokį ligoniuką nuvesti pas gydytoją.
