Gydytojo priimamasis
Į skaitytojų klausimus atsako Kauno viešosios įstaigos Šilainių poliklinikos gydytoja otorinolaringologė Vilma Palepšaitienė.
"Gana dažnai ausyse susidaro sieros kamščiai, - rašo Vilius K. iš Kauno rajono. - Gal tai koks susirgimas? Patarkite, kaip juos namų salygomis saugiai pašalinti?"
Pasak gydytojos, siera yra natūralus medžiagų apykaitos produktas. Jį gamina sieros liaukos. Šis tepaliukas sutepa išorinės klausomosios landos odą, kad ji nesutrūkinėtų. Siera turi ir baktericidinių savybių, kurios žudo mikrobus ir apsaugo landos odą nuo uždegimo.
Siera pasišalina savaime. Kartais ji būna labai tiršta, lipni, tąsi. Pasitaiko, kai jos išsiskiria daugiau, nei įprastai.
Kai sieros išsiskiria daug, ji susikaupia išorinėje klausomojoje landoje ir gali tą landą užkišti. Kai maudantis ar plaunant galvą į ausį patenka vandens, kamštis išburksta ir landą gali visiškai uždaryti.
Pagrindiniai sieros kamščio simptomai, anot gydytojos, yra ausies užgulimas, prikurtimas. Kartais ausyje gali pradėti ūžti, toje ausyje, kurioje yra susidaręs sieros kamštis, kalbant gali girdėtis balso skambėjimas. Gali atsirasti maudžiantis skausmas.
Sieros kamščių susidarymas siejamas ir su ausies plaukuotumu (tai daugiau pasitaiko vyrams), su odos sausumu (tiems, kurie serga žvyneline, egzema, seborėja ir kt. odos ligomis), taip pat landų pločiu (kai nuo gimimo esti labai siauros landos) ir kt.
Gydytojos teigimu, namų salygomis tikrų sieros kamščių pašalinti neįmanoma, nes ligonis tik dar labiau gali sau pakenkti - gresia išsivystyti sunkios komplikacijos. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra ausies uždegimas, ausies būgnelio perforacija (plyšimas).
Pasak gydytojos otorinolaringologės, kartais žmonės gėdijasi dėl tokio sveikatos sutrikimo kreiptis į gydytoją, nes baiminasi, kad bus palaikyti nevalyvais. Priešingai - kuo daugiau dirginama ausies landa, tuo daugiau gaminasi sieros. Iš tikrųjų tai nesiejama su higienos stoka, todėl, ištikus tokiai bėdai, nesivaržydami kreipkitės į gydytoją.
"Spengia, cypia ausyse, kartais ir galvoje, - skundžiasi Ilona Butnorienė iš Vilniaus rajono, Pagirių. - Ar tai nėra kokios nors ligos pradžia? Kaip to išvengti?"
Pasak gydytojos, spengimas, cypimas gali būti jaučiamas tiek ausyse, tiek ir visoje galvoje.
Jei spengia galvoje, gali būti sutrikusi galvos kraujagyslių veikla. Spengimas ausyse gali pradėti reikštis irgi dėl kraujagyslių patologijos, kuomet dėl nepakankamo aprūpinimo krauju pradeda silpti klausos nervas. Tuomet ir atsiranda "cypimas" - aukšto tono garsas.
Kiti ausyse jaučia žemo tono spengimą - kaip jūros šniokštimą. Tai irgi siejama su ausies patologija. Dažniausia tokio negalavimo priežastis - nosies užgulimas, sinusų ar klausomojo vamzdžio veiklos problemos.
Jei girdint ausyse žemo tono spengimą dar galima kokią savaitėlę stebėti būklę (kartais spengimas praeina savaime), tai jaučiant aukšto tono garsą ausyje būtina kuo skubiau kreiptis į LOR (ausų - nosies - gerklės) ligų gydytoją (priešingu atveju gali išsivystyti gana sunkiai gydymui pasiduodanti liga klausos nervo uždegimas). Pasitaiko, kai LOR gydytojas jokios patologijos nenustato. Tuomet ligonis nukreipiamas į neurologo konsultaciją (gal vystosi kraujagyslių susiaurėjimas, aterosklerozė, gal yra nuo gimimo persilenkusios kraujagyslės, tačiau kol nesulaukia vyresnio amžiaus, žmogus dėl to neturi jokių sveikatos problemų).
"Niežti ausis, nors jas prižiūriu idealiai, - štai tokia nemaloni savijauta vargina Nijolę B. iš Vilkaviškio rajono. - Kaip to išvengti?"
Kai ausis niežti ir, jas pakrapščius, šlapiuoja, žmogui kyla išties daug problemų. Viena vertus, jaučiamas diskomfortas, sunku dirbti, nes tenka nuolat save kontroliuoti - kaip čia nepradėjus krapštytis... Kita vertus, kuo daugiau tos ausys krapštomos, tuo labiau nubraukiama oda, viršutinis jos sluoksnis, o, kaip žinia, ausies oda yra labai plona, ji neturi poodžio - eina tiesiai ant antkaulio, todėl nesunku ją pažeisti.
Tai yra išorinis neinfekcinis ausies uždegimas. Gydymui naudojami pusiau hormoniniai tepalai, todėl pačiam ligoniui gydytis nereikėtų - geriau kreiptis į šios srities specialistą.
"Pastaruoju metu labai pablogėjo uoslė, - rašo Veronika B. iš Kauno. - Ar yra būdų ją pagerinti? Man - 70 metų."
Jei uoslės pablogėjimas susijęs su nosies užsikimšimu, reikia nedelsiant kreiptis į LOR gydytoją, nes tai gali būti nosies polipų priežastis. Antra - gal laiško autorė neseniai prasirgo virusine infekcija, pavyzdžiui, gripu, ir dėl to išsivystė ši komplikacija? Šiemet, beje, tokių situacijų pasitaikė gana dažnai.
Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, ar drauge su uosle nedingo ir skonio jutimas. Jei taip nutinka, būtina nedelsiant kreiptis į LOR specialistą (gavus siuntimą iš bendrosios praktikos gydytojo), kuris prireikus nukreips į tretinio lygio gydymo įstaigą (pas otoneurologą).
"Ant liežuvio atsirado negražios apnašos, rytais burnoje jaučiu nemalonų kvapą. Gal tai liga? Laukiu patarimo, kaip gydytis", - teiraujasi Violeta Kaminskienė iš Kauno.
Nemalonus kvapas iš burnos rytais, liežuvio sausumas, baltos storos apnašos ant liežuvio šaknies gali būti gastroezofagialinio refliukso pasekmė. Galima kreiptis į LOR specialistą, kuris įvertins ligonio būklę ir spręs dėl tolimesnio nukreipimo tikslingumo pas gastroenterologą.
Minėtos sveikatos problemos pastaruoju metu pasitaiko vis dažniau, mat žmonės per daug pamėgę cheminių priedų prisotintus gėrimus ir maisto produktus (pepsi kola, coca cola, hambiurgeriai ir t. t.). Be to, per daug prisikemšame vakare, prieš miegą, nors mažiausiai dvi valandos iki miego valgyti jokiu būdu nereikėtų.
Apie otitą
Ausis yra žmogaus klausos ir pusiausvyros organas. Ji turi tris dalis: išorinę, vidurinę ir vidinę. Ne visada, kai skauda ausį, sergama kuria nors ausų liga (mat ausį gali pradėti skaudėti ir dėl kitų organų, esančių greta ausies, ligų).
Ausų ligoms yra būdingi keturi svarbiausi simptomai: prikurtimas, svaigimas, skausmas ir pūliai.
Susirgus kuria nors ausų liga pirmiausia sutrinka klausos organo funkcija - klausa. Kadangi ausis jungia klausos ir pusiausvyros organus, sergant taip pat gali svaigti galva. Kaip kiekvienam uždegimui, taip ir ausies uždegimui būdingas skausmas.
Ausies uždegimas (otitas) gali pažeisti išorinę, vidurinę ir vidinę ausies dalis. Išorinis otitas diagnozuojamas tada, kai randama ausies kaušelio ir išorinės klausomosios landos uždegimas.
Išorinės klausomosios landos uždegimą gali sukelti alergija (maistui, medikamentams, epidermiui, buitinėms dulkėms ir kt.), infekcija (pavyzdžiui, auksinis stafilokokas), predisponuojantis faktorius (niežėjimas,kasymas). Ligoniui ištinsta klausomosios landos sienelių oda, ji parausta, vos matosi spindis. Patinimas ir paraudimas išplinta į ausies kaušelio odą, už ausies. Išsiskiriantis sekretas būna vandeningas, skaidrus, kartais - pūlingas, gelsvas, baltas, tirštas, dvokiantis ar bekvapis. Jaučiamas stiprus skausmas, kuris sustiprėja valgant. Landą niežti. Susilpnėja klausa (kai landa užspausta dėl odos patinimo ar užkimšta tirštu sekretu).
Pajutus pirmuosius ligos požymius reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kad nesusirgtumėte išorinės klausomosios landos uždegimu, nekrapštykite ausų, o jei jas niežti, patepkite odekolonu ar hidrokartizono tepaliuku, pasitikrinkite, ar nesergate cukriniu diabetu.
Dažniausiai pasitaiko vidinis otitas. Jis būna ūminis ir lėtinis.
Ūminiu vidurinės ausies uždegimu serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. Vaikams būdinga tai, kad liga vystosi žaibiška forma, todėl tėveliai turėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas būna neramus, nemiega, ima skųstis ausies užgulimu. Suaugusiems - priešingai - liga žaigiškai nesivysto, o vietoj ausų užgulimo visų pirma pajuntamas aštrus skausmas.
Paprastai ūminis vidurinės ausies otitas prasideda peršalus, sergant viršutiniu kvėpavimo takų uždegimu, kai užkratas (stafilokokai, streptokokai, pneumokokai ar kiti mikrobai, virusai) patenka į vidurinę ausį. Tai įvyksta kosint, čiaudint, nemokant tinkamai išsišnypšti nosį (reikia šnypšti kiekvieną šnervę atskirai). Ligą gali išprovokuoti ir dažnai pasikartojanti sloga, sinuitai, adenoidai, iškrypusi nosies pertvara. Nemenką vaidmenį vaidina ir organizmo atsparumo sumažėjimas (žiemą, pavasarį, po infekcinės ligos ir pan.).
Ūminiu vidurinės ausies otitu dažnai serga ir kūdikiai, nes jų vidurinėje ausyje yra embrioninio audinio liekanų, kurios, veikiant užkratui, greitai supūliuoja. Be to, kūdikio ausies trimitas yra platesnis ir trumpesnis nei suaugusio žmogaus. Kūdikis nemoka atsikosėti, atsikrenkšti, jis daug guli, todėl, susirgus sloga ar nosiaryklės uždegimu, užkratas lengvai patenka į vidurinę ausį.
Į vidurinę ausį patekus užkratui, jos gleivinė parausta, patinsta, ima išsiskirti sekretas. Vidurinės ausies ertmėje pradeda kauptis pūliai, kurie būgnelį verčia į išorę.
Pagrindiniai otito simptomai yra skausmas (dažniausiai pulsuojantis), jaučiamas giliai ausyje ir plintantis į aplinkinius organus. Gali pakilti temperatūra, ausies būgnelis patinsta, išsipučia, parausta. Čiupinėjant speninė atauga yra skausminga.
Kai organizmo atsparumas yra sumažėjęs ir laiku nesikreipiama į gydytoją ar netinkamai gydomasi, gresia pavojingos komplikacijos.
Kokios?
Kai negydomas ar nepakankamai išgydomas ūminis vidurinės ausies otitas, gali išsivystyti lėtinis ausies uždegimas.
Dažna lėtinio otito priežastis yra ir adenoidai, lėtinė sloga, lėtinis pūlinis prienosinių ančių uždegimas. Lėtinio otito išsivystymą skatina ir dažni peršalimai, viršutinių kvėpavimo takų katarai, kitos infekcinės ligos. Lėtinis otitas gali tęstis metų metus. Ligonį vargina nuolatinis ar pasikartojantis pūliavimas iš ausies, susilpnėjusi klausa. Kartais ligoniui pradeda skaudėti galvą, ji svaigsta, ūžia.
Serootitas yra vidurinės ausies serozinis neinfekcinis uždegimas. Jis gali išsivystyti, kai klausomojo vamzdžio anga, kuria vamzdis atsiveria į nosiaryklę, yra užkimšta polipų, adenoidų ar augliukų, taip pat kai sergama klausomojo vamzdžio nosiaryklinės angos gleivinės uždegimu (sloguojant, gripuojant ir pan.).
Užsikimšus klausomajam vamzdžiui sutrinka vėdinimas ir nutekėjimas. Dėl to vidurinėje ausyje susiformuoja neigiamas spaudimas ir būgnelis įlinksta. Vėliau, kraujagyslėms prasiplėtus, į būgninę ertmę ima sunktis skystis, kraujas.
Pagrindiniai serootito simptomai yra susilpnėjusi klausa, užgulta nosis, ūžimas ausyse, traškėjimas judinant galvą ir t. t.
Vidurinės ausies otito profilaktika yra tokia: būtina gydyti slogą, gripą, katarą ir kitas ligas - kad infekcija nepatektų į vidurinę ausį. Išsimaudžius vandens telkinyje prieš sėdant už automobilio vairo reikia rūpestingai išsausinti abi ausis. Reikia teisingai šnypšti nosį (kaip minėta, kiekvieną šnervę atskirai). Būtina pasitikrinti nosies pertvaros tiesumą, jei yra, pašalinti polipus ir adenoidus.
Vidurinės ausies otitas, jei kūno temperatūra pakilusi nežymiai, gydomas ausų lašiukais. Tačiau jei per vieną dieną savijauta nepagerėja, skausmas ir užgulimas nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją.
Vidinės ausies uždegimas yra pavojingiausias, nes jis gali pažeisti klausos nervą. Čia gal kaip vidurinės ausies otito komplikacija?
