Stebukladarys svogūnas
Valgomasis svogūnas labai paplitęs daugelyje pasaulio šalių. Gaila, kad mes pamirštame jo gydomąją galią. Ypač tai vertėtų prisiminti žiemą, kada kitų vietinių daržovių ir prieskonių įvairovė sumažėja. Juk ne paslaptis, kad didžioji lietuvių dalis nepasitiki įvairiomis importinėmis daržovėmis arba tiesiog finansiškai nepajėgūs jas pirkti. Būtent tada ir pravartu prisiminti lengvai mūsų šalyje užauginamus svogūnus.
Energijos šaltinis
Svogūnai kilę iš Kinijos. Vėliau jie paplito Indijoje ir Egipte. Ketvirtame tūkstantmetyje prieš mūsų erą juos aukodavo dievams. Faraonai, žinodami, kokią energiją suteikia svogūnai, jais maitindavo piramides statančius vergus. Egipto piramidėse rasta svogūnų liekanų, o sarkofagų ir senovinių statinių sienose - daugybė svogūnus vaizduojančių piešinių. Svogūnus mėgo senovės persai ir graikai. Graikai juos laikė amžinos jaunystės simboliu.
Viduramžiais svogūnai pateko į Vakarų ir Vidurio Europą. Iš pradžių savo soduose šalia česnakų ir porų juos augindavo tik vienuoliai. Ilgus šimtmečius svogūnai buvo viena iš svarbiausių gydymo priemonių. Vaistams juos naudojo ir indai, tačiau valgyti nemėgo dėl jų kvapo.
Trumpai tariant, svogūnus mylėjo ir gerbė visur, kur klestėjo liaudies medicina: Kinijoje, Indijoje, Artimuosiuose Rytuose, o vėliau ir Europos šalyse.
Atbaido virusus
Svogūnai augdami gamina daugybę apsauginių medžiagų, kurios atbaido virusus ir bakterijas. Dėl šios priežasties juos mažiau puola ligos bei kenkėjai negu kitas daržoves ar vaisius.
Svogūnuose yra alicino bei kitų sieringų junginių, kurie puikiai dezinfekuoja gleivinę, neleidžia kilti infekcijoms. Svogūnų eteriniai aliejai, tam tikri baltymai bei flavonoidai mažina kraujospūdį bei riebalų kiekį kraujyje. Taigi, svogūnai yra pats geriausias vaistas, kai aukštas kraujospūdis ir kraujyje per daug riebalų. Tai ypač naudinga seniems ir vyresniems žmonėms.
Svogūnai gerina apetitą, saugo nuo kraujagyslių pakitimų (ypač venų), gydo kraujotakos sutrikimus, venų ligas, hemorojų. Juose esanti folinė rūgštis gerina nuotaiką, kraujodarą, spartina jaunų ląstelių augimą. Svogūnuose esantys (fitoncidai) augaliniai antibiotikai nužudo auksinį stafilokoką, difterijos, tuberkuliozės lazdeles ir kitas sintetiniams antibiotikams atsparias patogenines bakterijas. Svogūnų veikliosios medžiagos stiprina organizmą žiemą ir pavasarį, reguliuoja medžiagų apykaitą. Juos patartina valgyti sergant virusinėmis ligomis: 3 - 5 minutes pakramtyti svogūną, kad burnos ertmė būtų dezinfekuota. Be to, "svogūną valgysi - visus dantis turėsi".
Dar manoma, kad svogūnų veikliosios medžiagos mažina kraujyje cukraus kiekį, todėl tinka valgyti sergant cukriniu diabetu. Svogūnėlių sultys padeda užkietėjus viduriams, esant žarnyno uždegimui, hemorojui. Svogūnuose daug geležies, todėl jie spartina kraujodarą ir deguonies gabenimą į organizmo ląsteles. Teigiama, kad svogūnai veiksmingesni, negu kiti daug šio elemento turintys maisto produktai.
Svogūnuose gausu vitamino C, reikalingo imuninei sistemai, protinei veiklai bei hormonų sekrecijai. Įdomu, kad šio vitamino ir kitų organizmą stimuliuojančių cheminių medžiagų daugiau yra žaliuose svogūnų laiškuose, negu jų galvutėse. Būtina įsiminti, kad laikomuose svogūnuose vitamino C kiekis yra pastovus. Pavasarį, kai svogūnai ruošiasi dygti, suaktyvėja vitamino C sintezė ir jo net padaugėja, beveik nepakinta mineralinių druskų kiekis. Be to, svogūnai iš dirvos įsiurbia daug cinko, kurį perduoda mūsų organizmui. Cinkas būtinas jungiamajam audiniui, lytinei funkcijai, smegenims bei kraujagyslėms.
Svogūnai žadina apetitą (padeda išsiskirti seilėms bei virškinimo sultims). Svogūnų užpilu varomos kirmėlės (ypač askaridės) - vienas susmulkintas svogūnas užpilamas stikline virinto ir ataušinto vandens ir laikomas 10 valandų.
Nuo slogos ir gerklės skausmo patartina 100 g susmulkintų svogūnų galvučių 5 - 10 minučių pavirti ant lengvos ugnies 200 ml vandens. Po to nusunkti, pridėti šaukštą medaus ir kaitinti, kol susidarys tirštas sirupas. Vartoti nuo 4 iki 6 arbatinių šaukštelių per dieną su arbata.
Svogūnas vietoj tepalų
Svogūnai vartojami ir išoriškai. Tai grybelinėms ligoms gydyti, nudegimams, suskeldėjusių kojų įtrūkimams, odos ligoms, furunkulams, landuoniui, karpoms, vabzdžių įkandimams. Prancūzų liaudies medicinoje plona balzgana plėvelė, kuri randama nulupus svogūną, naudojama kaip šiltas drėgnas kompresas. O štai furunkulams ar landuoniui tinka prapjautas, aliejuje pakaitintas ir ant skaudamos vietos uždėtas svogūnas. Jis ištraukia visus mikrobus. Tai jau daug kartų patikrinta, todėl patikima ir garantuota. Nedideliems nudegimams gydyti patariama sumaišyti virtą svogūną su aliejumi ir kaip kompresą uždėti ant pažeistos vietos. Svogūnų košelė su pienu ir keptais svogūnais skatina pūlinių subrendimą, minkština nuospaudas.
Svogūnų sultys ne tik naikina pleiskanas, stiprina slenkančius plaukus, bet net 87 % padeda ataugti plaukams pradėjus plikti. Tam būtina du kartus per dieną ant pakaušio uždėti svogūnų sulčių kompresiuką arba įtrinti galvą jų sultimis ar košele. Plaukus stiprina bei skatina jų augimą ir svogūnų lukštų nuoviras. Be to, tokiu nuoviru plaunama galva , kad išnyktų pleiskanos ir plaukai įgautų šiaudų ar aukso atspalvį. Tam tikslui imama sauja svogūnų lukštų vienai stiklinei vandens ir verdama apie 5 - 10 minučių.
Svogūnas, ypač raudonasis, padeda osteoporozės profilaktikai.
Šviežiomis svogūnų sultimis gydoma gripinė sloga, ausų uždegimai. Tam tikslui 3 - 4 kartus per dieną 10 - 15 min į nosį (arba ausis) kišami gabaliukai vatos, pamirkyti šviežiose svogūnų sultyse.
Būtina žinoti, kad svogūnai netinka žmonėms, kurie serga sunkiomis kepenų, inkstų ir širdies ligomis. Tokiu atveju reikia pasitarti su gydytoju.
Jeigu nepatinka iš burnos sklindantis svogūnų kvapas, suvalgykite kelis petražolių ar mėtų lapelius, o rankų kvapui pašalinti jas patrinkite citrinos sultimis.
Jeigu turite vietą, kurioje laikote šviežius vaisius (pvz., obuolius), įstatykite tarp jų stiklainius su perpjautais svogūnais. Tai vaisius apsaugos nuo puvimo.
Supjaustytas ir kuriam laikui paliktas svogūnas kenksmingas. Niekada nepalikite net pusės perpjauto ir nesunaudoto svogūno.
Tradicinė svogūnų sriuba. 5 svogūnai, 4 bulvės, 2 česnakų skiltelės, litras vandens, taip pat druskos ir pipirų, tarkuoto fermentinio sūrio. Nulupti svogūnus ir česnakus, nuskusti bulves. Viską supjaustyti gabaliukais, sudėti į puodą, užpilti vandeniu ir įdėti druskos. Virti ant karštos ugnies, kol viskas išvirs. Gerai pamaišyti, pagal skonį pridėti druskos, įberti pipirų. Valgyti užsibarsčius sūrio.
Paruošė Ona Naruševičienė
