Lietuvoje vos ne kasdien žudomi žmonės. Kaltininkai neretai nerandami. O ir išaiškinus nusikaltimą žmogžudys dažnai pelnytos bausmės nesulaukia. Kas tie 5-7 ar net 10 metų, kai yra galimybė išeiti anksčiau laiko? Tik nužudę kelis žmones nusikaltėliai, jeigu būna sugauti, nuteisiami 10-14 metų, o labai retai - iki gyvos galvos. Bet argi tai bausmė už atimtą gyvybę? Per anksti pas mus panaikinta mirties bausmė. Ir kol ji nebus sugrąžinta (kai kurie pretendentai į prezidentus apie tai jau kalba), žmogžudžiams reikia griežtinti bausmes. Kur matyta, kad ne pirmą kartą teisiamas vištvagis gauna beveik tiek pat, kiek ir žmogui gyvybę atėmusysis. Žinoma, reikia išsiaiškinti žmogžudystės aplinkybes. Gaila, bet į tai retai teatsižvelgiama. Neretai savo žagintoją ar kelis dešimtmečius terorizuojantį vyrą nužudžiusi moteris nuteisiama už tyčinę žmogžudystę. Šiuo atveju tai turėtų būti laikoma būtinąja gintimi. O visais kitais atvejais už tyčines sadistiškas žmogžudystes turi būti baudžiama nuo 15 iki 20 metų be teisės išeiti anksčiau laiko arba kalėjimu iki gyvos galvos.
Padažnėjo ir motinų, nužudančių savo ką tik gimusius vaikus. Labai retai tokios moterys sulaukia realios laisvės atėmimo bausmės, todėl jaučiasi nebaudžiamos. Motina, nužudžiusi savo naujagimį, turi būti apkaltinta tyčine žmogžudyste sunkinančiomis aplinkybėmis (kūdikis apsiginti negali) ir baudžiama ne mažiau kaip 10 metų laisvės atėmimo bausme be teisės į amnestiją.
Svarbiausia daugėjančių sunkių nusikaltimų, pirmiausia žmogžudysčių, priežastis - nebaudžiamumas ir per švelnios bausmės. Kovoti su šiais nusikaltimais nemokame, todėl vienintelė išeitis - žmogžudį kuo ilgesniam laikui izoliuoti nuo visuomenės, kad jis negalėtų dar ir dar kartą įgyvendinti savo sadistiškų, iškrypėliškų kėslų. Kalėjimas jo tikrai nepataisys, bet bent izoliuos nuo sveikosios visuomenės dalies.
Liudvikas Dačiola, Panevėžys
