Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kitados buvęs gana triukšmingas trijų kambarių Viskontų butas Kintų miestelyje (Šilutės r.) ilgam tapo ramus. Dar iki pernykščio rugpjūčio vidurio šiuose namuose, be šeimos galvos Vytauto Viskonto (46 m.), gyveno jo žmona Laimutė, sūnus Vytautas, su pertraukomis - 25 metų dukra Lina bei du jos mažamečiai berniukai... Dabar čia liko tik našle tapusi Laimutė Viskontienė (48 m.) ir iš pataisos namų neseniai sugrįžęs jos 28 sūnus Nerijus. Likimas šeimos nepagailėjo - Vytautas vyresnysis iškeliavo Anapilin, jo mirties kaltininkė dukra Lina atsidūrė pataisos namuose, o pastarosios sūnelius ėmėsi globoti valstybė. Septynerių metukų Matas ir tiktai trečiuosius beeinantis Laimis šiuo metu auga Šilutės vaikų darželyje "Ąžuoliukas"... Vytautas jaunesnysis atlieka karinę tarnybą ir, motinos žodžiais tariant, ateityje nori savo gyvenimą kurti kur nors kitur - tik ne Kintuose...
Tragedijos užuomazga
Lemtingąja šeimos gyvenimo diena galima laikyti pernykščio rugpjūčio 10-ąją. Lina savo tėvų bute pradėjo siautėti jau šios tragiškos dienos išvakarėse. Taip tvirtino L. Viskontienė. Moteris neslėpė, jog tądien vyras parėjo iš darbo blaivus - jiedu ruošėsi eiti į šermenis. Netikėtai tarp jo ir Linos įsižiebė eilinis konfliktas - dukrai nepatiko tėvo priekaištai dėl jos laisvo elgesio... Pastaroji grubiai atrėžė esanti jau pilnametė ir daranti ką norinti... Jauna mama kalbėjo taip, tarsi būtų buvusi pavyzdingo elgesio dar iki pilnametystės... Po to trenkusi durimis išėjo ir grįžo tik vakare. Daug panašių konfliktų tarp tėvo ir dukters būta ir anksčiau.
Vienintelis dūris buvo lemtingas
Nelaimės dieną Lina parėjo namo iš draugės vaiko krikštynų gerokai išgėrusi. Su ja šioje puotoje dalyvavo ir motina. Pastaroji pripažino, jog nuo alkoholio apsvaigusios dukters vengdavusi ir pati, nes tada Lina tapdavusi labai agresyvi, visiškai nesivaldydavusi, būdavo nenuspėjamo elgesio... Moteris sakė atsigulusi kitame kambaryje. Ji girdėjo virtuvėje tarp Linos ir jos tėvo vykusį barnį. Po kiek laiko Lina pradėjo šaukti nudūrusi tėvą... Kai įbėgo vidun, kambaryje moteris pamatė krauju apsipylusį, iš virtuvės atvilktą savo vyrą. Nors buvo skubiai iškviesta greitoji pagalba, medikai niekuo padėti negalėjo. Kaip paaiškės vėliau, vienintelį kartą dūrusi peiliu, Lina savo tėvui pataikė tiesiai į širdį. Vyriškis mirė vietoje... Visai neseniai Klaipėdos apygardos teismas L. Viskontaitę pripažino esant kalta ir paskyrė 10 metų laisvė atėmimo bausmę. Kol nuosprendis neįsiteisės, jį nuteistoji gali apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Greičiausiai taip ir bus padaryta...
Šeimos maitintojas
Iš Klaipėdos į Kintus Viskontų šeima atsikėlė maždaug prieš aštuonerius metus, nes Klaipėdoje tapo pernelyg sunku pragyventi. Kaime vyras susirado darbo statybose, nes buvo gana darbštus ir nagingas, nepriekaištingai atlikdavo bet kokius staliaus darbus. Esą Kintuose žmonės jį graibstyte graibstydavę. Našlė pripažino, jog sutuoktinis, nors ir išgerdavęs (kaime dabar geria visi - mano moteris), tačiau autoritetą turėjęs, mat, niekam niekada neatsisakydavęs padėti. Per darbus svetimiesiems net nerasdavęs laiko savo namams. Paklausta, ko šiuo metu labiau gaila - vyro ar dukters, moteris kiek pagalvojusi pripažino jog be Vytauto dabar gyventi labai sunku, nes jis buvęs pagrindinis šeimos maitintojas. Tiesa, nors ir išgerdavęs, tačiau nebuvęs "piktybinis", kartu jiedu išgyvenę 29 metus. Na o Lina... Apie ją moteriai kalbėti nebuvo lengva...
Klystkeliais - nuo paauglystės
L. Viskontienė neslėpė, jog atsikėlus į Kintus dukra dar buvo nepilnametė, tačiau iškart pamėgo laisvą gyvenimą. Vėliau moteris pripažins ir dalį savo kaltės - esą tais laikais, kai gerai uždirbdavusi, dukrai nieko negailėdavusi, išlepinusi, davusi pernelyg daug laisvės. Ši prie to priprato. Kintuose mergina greitai susirado draugų, pradėjo girtauti, tai dingdavo iš namų, tai vėl parsirasdavo. Iš pradžių motina dar vaikydavo jos "bernus", o paskui nuleido rankas, mat dukra jos visiškai nebeklausė... Po draugystės su vienu vyruku Lina pasijuto esanti nėščia. Nors motina bandė ją įkalbėti darytis abortą, tačiau ši atsisakiusi. Po kurio laiko gimė Matas, tačiau jauna moteris su jo tėvu bendro gyvenimo nesukūrė. L. Viskontienė sako nenorinti net minėti anūko tėvo vardo - taip jo nekenčianti. Deja, dukra toliau "gastroliavo", nesirūpino savo atžala, tad vaiką teko auginti jos motinai. Matyt, todėl mažylis buvo labiau prisirišęs prie močiutės nei prie savo tikrosios mamos...
- Mano Lina nelaiminga - graži pana buvo, bet jai nesisekė su vyrais, - tvirtina L. Viskontienė. - Ne kartą dukrai sakiau - išsirink draugą, su kuriuo galėtum gyventi... Atsirasdavo tai vienas, tai kitas lyg ir nieko, tačiau visos draugystės greitai žlugdavo. Gal tam turėjo įtakos miestelio liežuviai, kurie dažnai labai negailestingai plakdavo Liną, kartais daug pridėdami to, ko nebuvo...
Motinystė ir ją lydėjusios kvailystės
Jaunos moters gyvenimas susiklostė taip, jog prieš penkerius metus Lina pagimdė antrą sūnų. Vos sužinojęs apie draugės nėštumą, jos būsimo vaiko tėvas pasistengė dingti iš Linos akiračio. Pastarosios tėvas labai pyko, nes norėjo, kad dukra pagaliau susitvarkytų savo gyvenimą, sukurtų normalią šeimą, pati augintų vaikus. Dėl to tarp jo ir dukters praraja vis gilėjo, konfliktai dažnėjo...
L. Viskontienė neslėpė, jog bandydama ieškoti pragyvenimo šaltinio, Lina buvo išvažiavusi padirbėti į užsienį. Kuo užsiėmė Vokietijoje, žino tik ji pati, tačiau aišku, kad senukų ten nekaršino, vaikams užpakalių nevalė. Pernykštį kovą, po devynių mėnesių grįžusi namo, ji parsivežė nedidelį uždarbį - apie 900 litų. Tačiau tai jos gyvenimo nepakeitė. Be to, motinos žodžiais tariant, dukra pradėjo krėsti kvailystes - ėmė žalotis. Ne kartą ji buvo vežama į ligoninę tvarstyti supjaustytų venų. Vieną sykį dūrė sau į pilvą... O paskui jos laukdavo kita kelionė - į Švėkšną... Lina šioje gydymo įstaigoje yra buvusi ne vieną kartą. L. Viskontienė neabejoja, jog dukra buvo protinga, tiktai daktarai manė, jog serga psichikos liga... Kai kuriais duomenimis, Lina specialiai žalodavosi, kad tiktai būtų išvežta į Švėkšnos psichiatrijos ligoninę, nes ten ji susipažino su vienu nuo alkoholizmo besigydžiusiu vyriškiu... Kita jaunos moters savybė - agresyvumas - ypač išryškėjo maždaug prieš metus. Įniršio priepuoliai dažniausiai pasireikšdavo tik tada, kai ji būdavo gerokai apsvaigusi nuo alkoholio. Blaivi dukra prie tėvų nekibdavo, nesiplūsdavo.
Pražudė alkoholis ir vyrai?..
Ne vien priekaištų L. Viskontaitei turi ir Kintų seniūnijos socialinė darbuotoja Jadvyga Makarienė. Jos teigimu, Lina nebuvo pati blogiausia mama, nors savo vaikams skyrė nedaug dėmesio. Socialinė darbuotoja apibūdino Liną kaip labai nuoširdžią, malonią merginą, dažnai ateidavusią pas ją pasikalbėti, pasidalinti išgyvenimais, pasiguosti. Labiausiai Lina troško apsivilkti balta nuotakos suknele, ištekėti, sukurti šeimą. Atrodė, jog ji visąlaik gyveno šia svajone. Tačiau jauną moterį pražudė alkoholis ir pernelyg didelis potraukis vyrams.
Vaikai augs be motinos
- Labai gaila, kad pačius gražiausius savo gyvenimo metus dukra turės praleisti už grotų, - guodėsi L. Viskontienė. - Ji kalėjimo labai bijojo. Tiesa, dar laisvėje Linai siūlėme bėgti į užsienį ir taip išvengti bausmės, tačiau ji nesutiko. Sakė geriau jau atsėdėsianti... Per pasimatymą dukrai kalbėjau, jog nieko jau nebepakeisi, reikia su viskuo susitaikyti... Beje, man labiausiai rūpi vaikai - po dešimties metų jie jau bus suaugę, tad labai neaišku, kaip priims savo motiną. Juk tikrai sužinos, už ką ji kalėjo...
Nuteistosios mama patikino, jog būdama blaivi ir turėdama pinigų Lina visuomet važiuodavo aplankyti savo vaikų. Beje, savo jaunėlį sūnų Laimį ši moteris augino tik iki dviejų mėnesių - dėl nepriežiūros jis, kaip ir vyresnis, buvo perduotas valstybės globon. L. Viskontienė sakė bandžiusi kovoti už teisę auginti Matą, kurį ji prižiūrėjo nuo gimimo, tačiau socialiniai darbuotojai anūko jai nepatiki.
Na, o dabar L. Viskontienė lauks laiško iš dukros ir kas mėnesį siųs jai 20 litų perlaidas. Moteris Linos gaili kaip savo vaiko, tačiau mano, jog kiekvienas turi atsakyti už padarytas klaidas. Esą yra vienas Dievas, kuris visus nuteisia vienodai...
