Danielė BAUKUTĖ
Vilniečiai Rima Giak (40 m.) ir Piotras Šulskis (49 m.) kartu gyveno nuo 1985 metų, 1991-aisiais atšoko vestuves. Pora, pasak juos pažinojusių Užusienio gatvės gyventojų, sutarė puikiai - kartu augino du Rimos vaikus iš pirmosios santuokos, dabar jau septyniolikmetį Marių ir 22 metų Andželą Giakus bei dvi savo atžalas - 1992 metais gimusį Pavelą ir metais jaunesnę Aną. Viskas buvo gerai iki 1997-ųjų, kai Šulskaja pradėjo dirbti "Plastos" gamykloje. Barniai, muštynės šioje šeimoje tapo įprasta kasdienybe. Sutuoktiniai ruošėsi skirtis, tačiau 2000 metų rugsėjo 9-osios įvykiai abiejų gyvenimus pasuko kita linkme.
Žmoną kaltino neištikimybe
Pasak Piotro, vos tik pradėjusi dirbti Rima pasikeitė, namo grįždavo išgėrusi, kartais nesirodydavo net po kelias paras. 1998 metais P. Šulskiui kantrybė trūko - jis taip paauklėjo žmoną, kad atsidūrė teisiamųjų suole. Tačiau tąkart teismas jam nebuvo griežtas - skyrė metus laisvės atėmimo, bet bausmės vykdymą atidėjo dvejiem metams. Po šio nemalonaus incidento sutuoktiniai susitaikė ir, anot Piotro, iki 2000 metų gegužės gyveno normaliai. Atėjus pavasariui Rima vėl dingo geriems trims mėnesiams. Moteris grįžo tik likus savaitei iki rugsėjo 1-osios, pasiėmė visą vasarą su tėvu buvusius Pavelą ir Aną (Marius bei Andžela jau gyveno atskirai) ir vėl išėjo.
Vyras buvo pavydus
R. Šulskaja tvirtino, kad nesutarimai su Piotru prasidėję gimus pirmajam sūnui. "Slėpdavausi nuo jo, nakvodavau tai ant šieno, tai sandėliuke", - pasakojo R. Šulskaja. Gyvenimas dar pablogėjo, kai moteris pradėjo dirbti - Piotrui visur vaidendavosi meilužiai. Kartą stipriai sumušta Rima savaitę gyveno pas tetą, vėliau, padavusi pareiškimą skirtis, apsigyveno pas brolį. Piotras surado ją ir ten, reikalavo, kad ši atsiimtų pareiškimą ir su juo nesiskirtų. Po kiek laiko moteris taip ir padarė, tačiau niekas nepasikeitė, tad neiškentusi nuolatinių patyčių ir smurto, susirinko daiktus ir išėjo gyvento pas dukrą bei jos sugyventinį Andrejų. Vaikai liko su tėvu. Kodėl? Pats to prašė. Bet, pasak Rimos, P. Šulskis mušė ir Pavelą, ir Aną, į namus vedžiojosi svetimą moterį. Sužinojusi tai, moteris pasiuntė savo sūnų Marių išvežti mažuosius.
Nepatiko pietūs
Pernykštę rugsėjo 8-ąją Piotras paskambino Andželai ir sutarė kitą dieną kasti bulves. Į talką suvažiavo visa šeima: Rima, Marius, Andžela, Andrejus. Nuo ankstyvo ryto jau "truktelėjęs" P. Šulskis nerimo: jam labai rūpėjo išsiaiškinti, kaip bus su tom skyrybom. Ėmė kibti prie žmonos: atseit iš kur ši gavo auksinę grandinėlę. Pasak Piotro, žmonos atsakymas, kad ją padovanojęs vyras, su kuriuo gyvena, ir kad ji nunešė pareiškimą skyryboms, bet alimentų nereikalaus, nes pinigų jai nereikia, dar labiau įsiutino, todėl jis nuplėšė nuo kaklo grandinėlę, o vėliau, nuėjęs į garažą maišų, prisiminė turįs šautuvą. Paėmęs jį išėjo į kiemą ir nusitaikęs šovė į žmoną. Vėliau vieną šūvį paleido ir į prie jo skubėjusį Marių.
Bulviakasis pasibaigė. R. Šulskaja ir M. Giakas buvo nuvežti į ligoninę, o P. Šulskiui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl neteisėto ginklo laikymo ir pasikėsinimo nužudyti.
Teismas nepasigailėjo
Lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-58 (16 kalibro) P. Šulkskis sako radęs Šalčininkų miškuose grybaudamas su tėvu. Nors ginklas ir buvo senas, nevalytas, tačiau ekspertai nustatė, jog iššauti pats, kaip teisme aiškino P. Šulskis, tuo labiau du kartus, negalėjo. Ir nors Piotras aiškino, kad žmoną norėjo tik pagąsdinti, teismas nepatikėjo. Teisėjas Stasys Punys už tokius "žaidimus", skyrė vyriškiui 11 metų nelaisvės ir dar pridėjo pusmetį neatliktos bausmės. Taigi P. Šulskiui sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje teks praleisti 11 metų ir 6 mėnesius.
